Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.

Lietuvos taryba, 1918 m. vasario 16-osios aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas etnines lietuvių žemes.

Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo siekį Tilžės aktu patvirtino ir Klaipėdos krašto šviesuoliai.

24 Tilžės akto signatarų pasirašytame dokumente skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: "Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos."

Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui, mano istorikė Zita Genienė.

Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J.Vanagaitis, M.Deivikas, M.Banaitis, K.Kuipelis, J.Lėbartas, J.Gronavas, M.Mačiulis, J.Juška, V.Gailius, A.Smalakys, M.Lymantas, D.Kalniškis, E.Jagomastas, L.Deivikas, E.Bendikas, M.Klečkus, M.Jankus, K.Paura, F.Sūbaitis, J.Arnašius, J.Užpurvis, M.Reidys, V.Didžys, J.Margis.

Buvo pasirašyti šeši akto egzemplioriai. Jo tekstą Taryba paskelbė ir išplatino kaip atsišaukimą.

Meniškai paruoštą, spalvotą, didelio formato aktą išleido Jonas Vanagaitis "Ryto" spaustuvėje 1936 m. Klaipėdoje.

"Deja, Tilžės akto originalo neturime. Jis iki šiol nerastas. Ir niekas nežino, kur jis. Net neabejoju, kad jis tikrai buvo pas Joną Vanagaitį. Archyvuose jis turbūt kažkur yra, bet mes kol kas jo nerandame", – teigė Z.Genienė.