Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas dar 1982-iais – jis baigia skaičiuoti jau ketvirtą dešimtmetį. Todėl natūralu, kad statinys ne tik pasenęs morališkai, bet jau ir nebeatitinka šiandienos poreikių. Tad praėjusiais metais įmonė paskelbė konkursą, kuriuo siekta sulaukti architektūrinių sprendimų, kaip galėtų atrodyti naujasis terminalas. Iš pateiktų šešių vizijų buvo išsirinkta viena, kuri, „Smiltynės perkėlos“ manymu,  geriausiai atspindinti įmonės veiklą.

„Kadangi jau turime viziją, kaip atrodys terminalas, pradedame pirmuosius žingsnius link projekto įgyvendinimo. Jau paskelbėme konkursą techniniam rekonstrukcijos projektui rengti ir, jei viskas vyks sklandžiai, statybos galėtų prasidėti jau kitais metais, o darbai užtruktų porą metų. Taigi, apie 2021-ius Naujoji perkėla klientus pasitiktų visiškai atsinaujinusi“, – teigė „Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Darius Butvydas.

Anot įmonės vadovo, bus sutvarkyta ne tik čia esanti infrastruktūra, bet ir atnaujintos krantinės, įrengti pontoniniai tilteliai, praplatintos keltų aparelės, kad eismas į laivus vyktų dviem juostomis. Tad visos šios permainos ženkliai pagerins klientų aptarnavimo kokybę ir sumažins laukimo laiką prie keltų.

Architektai, kurdami pastato viziją, esminiu motyvu pasirinko judėjimą. Taip buvo sukurtas dinamiškas objektas, kuris papildo nuolat judantį uosto gyvenimą. Numatoma, kad naujasis terminalas bus trijų aukštų ir dviejų korpusų, kuriuos sujungtų tiltas, tarnaujantis, kaip laivų išlydėjimo terasa.

Pastate įsikurtų keltų remonto dirbtuvės, bilietų kasos, modernios klientų laukimo salės, įmonės administracija ir biurai kitoms kompanijoms. Taip pat dengtos ir atviros automobilių stovėjimo aikštelės, kurios talpintų per šimtą automobilių, kavinė su daugiau kaip dviejų šimtų kvadratinių metrų terasa, iš kurios atsivertų vaizdas į uostą ir Kuršių neriją.

„Rinkomės tą architektų viziją, kuri geriausiai atspindi mūsų įmonės veiklą – nuolatinį veiksmą. Klaipėdą ir Smiltynę Naujojoje perkėloje keltai jungią visą parą. Ypač intensyvi būna vasara, kai keleivių skaičius išauga ženkliai ir mūsų laivai keleivių patogumui kursuoja nuolatos, be grafiko. Pats pastatas – gelžbetonio perdangos su kolonų tinklu, o fasadai dengti stiklu formuos lengvumo įspūdį ir neužstos įspūdingų Kuršių nerijos vaizdų“, – įsitikinęs D. Butvydas.