Ketina pasitelkti ES finansavimą

Pagal miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą Danės katilinės teritoriją numatoma sutvarkyti per keturis etapus. Pirmuoju ir antruoju etapu numatyta demontuoti mazuto rezervuarų ūkį ir atlaisvinti teritoriją link Mokyk-los gatvės viaduko. Pradžia jau padaryta: išardyti geležinkelio bėgiai, demontuota mazuto cisternų perpumpavimo įranga. Bet, norint atverti priėjimą prie upės, pagrindinė kliūtis šioje vietoje yra krantinėje nutiesta magistralinio šilumos vamzdyno trasa.

„Maždaug 400 metrų ilgio orinę trasą reikia perkelti po žeme. Magistraliniai vamzdynai yra didžiausio diametro, tad jų paklojimo darbų kaina taip pat bus didelė. Darbus gali branginti ir nepalanki vieta – šalia upės yra nestabilus gruntas, gali reikėti papildomų sutvirtinimų. Preliminariais skaičiavimais, šių darbų vertė sieks iki milijono eurų“, – pasakojo Vilius Buinevičius, „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius.

Įprastai magistralinių šilumos trasų rekonstrukciją bendrovė vykdo pasitelkdama Europos Sąjungos finansinių fondų lėšas – taip kone perpus sumažinamos bendrovės išlaidos. Priešingu atveju, investicijos į infrastruktūrą dar labiau didintų šilumos kainą vartotojams. Minėtos trasos rekonstrukcijos finansavimui taip pat ketinama teikti paraišką, tikintis gauti ES paramą.

Planuojama nauja katilinė

„Klaipėdos energijos“ Danės gatvės katilinė užtikrina patikimą šilumos tiekimą šiaurinei miesto daliai.

„Norint iškelti gamybą iš Danės gatvės, pirmiausia turime suplanuoti naują katilinę. Nors greta mūsų veikia keletas nepriklausomų šilumos gamintojų katilinių, „Klaipėdos energija“ privalo turėti rezervines galias ir šiaurinės miesto dalies vartotojams užtikrinti patikimą, nepertraukiamą šilumos tiekimą“, – argumentavo V.Buinevičius.

Naujos katilinės vietos parinkimui prieš keletą metų buvo atlikta studija, miesto administracijai buvo siūlomi net šeši variantai ir gautas pritarimas katilinę planuoti pramoninėje zonoje, šalia Šiaurės prospekto.

„Dabar ten yra krūmais ir medžiais apaugusi apleista dykvietė, iš vienos pusės ribojama geležinkelio, o iš kitos – garažų bendrijos. Šalia praeina triukšmingos Liepų ir Šiaurės prospekto magistralės, aukštos įtampos linijos, o greta veikia didžiųjų atliekų priėmimo aikštelė bei pastatyti angarai, kuriuose ardomi automobiliai. Todėl pirmiausia turėtume šią teritoriją išvalyti, sutvarkyti, paversti ją civilizuota miesto erdve“, – aiškino technikos direktorius.   

Nors miesto planuose numatyta, kad naujoji „Klaipėdos energijos“ katilinė turėtų atsirasti 2025–2030 metais, tačiau bendrovė jau dabar ruošia būsimos katilinės techninius sprendimus – atliekami hidrauliniai vamzdynų skaičiavimai, įvertinama, kokia įranga būtų reikalinga.

„Numatyta, jog tai galėtų būti 20–30 MW galios dujinė automatizuota katilinė, kuri, esant poreikiui, gamintų šilumą planuojamiems naujiems Medelyno, Senvagės, buvusios kino studijos kvartalams bei jau statomai Senvagės mokyklai“, – pasakojo V.Buinevičius.

Projektai – sudėtingi

Šiuo metu rūpinamasi naujos katilinės vietos parinkimu ir teritorijos atlaisvinimu prie krantinės, o trečiajame konversijos etape 2022–2025 metais bus iškeldinamos „Klaipėdos energijos“ tarnybos ir atlaisvinama teritorija, į kurią patenka sporto salė, valgykla, garažai ir dalis administracinių pastatų.

Kaip sparčiai vyks kiti teritorijos konversijos etapai, bendrovės vadovai neprognozuoja. Mat tokios apimties ir sudėtingumo projektų nei bendrovės istorijoje, nei Klaipėdos mieste dar nėra buvę. Daug kas priklausys ir nuo to, ar pavyks daliai projektų gauti ES finansavimą, ar teks verstis tik bendrovės lėšomis. Įtakos teritorijos sutvarkymui gali turėti ir tai, kad žemė po pastatais nėra „Klaipėdos energijos“ nuosavybė. Ji nuomojama iš valstybės.

„Ne viskas priklausys nuo mūsų bendrovės. Bet tai, ką galime padaryti savo jėgomis – paruošti projektus, įvykdyti trasų rekonstrukciją, pastatyti naują katilinę, – darom neatidėliodami“, – reziumavo V.Buinevičius.