Apie 2,5 mln. žmonių iš viso pasaulio paprastai dalyvauja šioje penkias dienas trunkančioje piligriminėje kelionėje, kurios tikslas yra šventasis Mekos miestas.

Šiemet hadžas vyks laikantis griežtų higienos normų; jame galės dalyvauti ne vyresni kaip 65 metų piligrimai, nesergantys jokiomis lėtinėmis ligomis.

„Piligrimų sustojimas prie Arafato kalno, hadžo ritualo kulminacija, įvyks ketvirtadienį“, – Aukščiausiojo Teismo nutartį citavo valstybinė naujienų agentūra SPA.

Hadžo laikas nustatomas pagal Mėnulio padėtį, remiantis musulmonų kalendoriumi.

Praėjusį mėnesį Saudo Arabija paskelbė, kad surengs „labai ribotą“ hadžą. Tokį sprendimą su koronavirusu kovojanti karalystė priėmė, nepaisydama daugybės politinių ir ekonominių pavojų.

Kaip rodo vyriausybės statistika, hadžą atliekantys maldininkai Saudo Arabijos iždą kiekvienais metais papildydavo 12 mlrd. JAV dolerių.

Iki šiol šalyje užregistruoti 253 349 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 2 523 pasibaigusius mirtimi – tai yra didžiausias aukų skaičius tarp Persijos įlankos valstybių.

Nors už hadžo organizavimą atsakingi pareigūnai sakė, kad piligrimystėje bus leista dalyvauti iki 1 000 karalystėje jau esančių žmonių (iš jų – 70 proc. užsieniečių ir 30 proc. piliečių), kai kurie leidiniai pranešė, jog hadžą galės atlikti 10 tūkst. asmenų.

Toks sprendimas yra pirmas kartas, kai Saudo Arabija uždraudė užsienio musulmonams atvykti atlikti hadžo. Praeitais metais apeigose dalyvavo apie 2,5 mln. maldininkų.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

Organizuoti hadžą Saudo Arabijos valdytojams yra prestižo reikalas. Valdančioji dinastija yra islamo švenčiausių vietų sergėtoja, o šios pareigos yra svarbiausias jos politinio legitimumo pagrindas.