Visur – vanduo

Kelias dienas palijęs gausesnis lietus Tilviko tako gyventojų kasdienybę pavertė dideliais rūpesčiais. Vanduo užsėmė rūsius, garaže taip pat nebeįmanoma pastatyti automobilio. Vanduo veržiasi aukštyn ir kėsinasi apsemti kietojo kuro katilą.

"Kai palijo, tris paras tą vandenį pumpavau, savame sklype pyliau –  viskas permirkę. Vanduo užsėmė visą rūsį. Garaže įrengta duobė, tai ir ji pilna vandens. Jis pasiekė ir katilinės patalpas. Nedaug trūksta, kad paskandintų katilą. Siurblys visu tempu veikia, niekaip negaliu viso vandens ištraukti, visa linija pripildyta vandens", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietis Andrius.

Užsikimšus drenažo vamzdžiui, vanduo pradėjo veržtis į rūsius ir kitas patalpas. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

Vyras dar neskaičiavo, kiek daiktų sušlapo ir kokie nuostoliai padaryti. Jis viliasi, kad vanduo nepasieks katilo, nes tuomet teks gerokai paploninti piniginę.

Viską apžiūrėjęs pamačiau, kuris kaimynas nelegaliai prisijungė prie kanalizacijos.

Pirštus prikišo kaimynai

Su pakilusiu vandeniu rūsyje kovojantis kaunietis Andrius pasakojo, kad visos bėdos prasidėjo, kai vienas kaimynas savavališkai užsandarino drenažo vamzdį, kurį vyras ir dar kelių sklypų savininkai buvo įrengę, kad vanduo nesikauptų jų kiemuose. Be to, prie įrengtos vietinės lietaus nuotekų sistemos kiti kaimynai nelegaliai prijungė kanalizacijos nuotekų vamzdžius.

Vyras pasakojo, kad maždaug prieš 30 metų keturių namų savininkai įsirengė drenažo sistemą ir lietaus vandenį surenkantį vamzdį grioviais nutiesė iki šlaito, esančio ties Žalvarnių taku. Ilgus metus vamzdis niekam netrukdė, o ir vanduo nesikaupė nei kieme, nei rūsiuose. Tačiau dabar Žalvarnių take gyvenantis kaimynas pradėjo skųstis, kad smirdi, nes ten neva bėga kanalizacija, ir pats užkimšo įrengtą drenažo vamzdį. Kai šis prisipildė, vanduo prasiveržė į Andriaus nuosavybę.

"Tas vamzdis yra 150 m ilgio. Apie 1990-uoius keturiese kasėme ir įrengėme, kad lietaus vanduo nubėgtų. Anksčiau tarp sodų sklypų buvo grioviai, tai mes vamzdžius jais ir suklojome. Žinote, tuo metu niekas soduose nieko nedarė, tad tam, kad pas mus nesikauptų lietaus vanduo, su kelių sklypų savininkais ir įrengėme drenažo sistemą. Veikė labai gerai, rūsiuose nesikaupė vanduo. Bet dabar tas Žalvarnio tako kaimynas nei iš šio, nei iš to užkimšo vamzdį ir viskas pas mane  pradėjo bėgti", – pasakojo Tilvikų tako gyventojas.

Gyventojai prieš 30 metų įrengė lietaus surinkimo sistemą ir vanduo nubėgdavo šlaitu žemyn. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis nurodė, kad kaimynas savo sprendimą užkimšti vamzdį aiškino tuo, kad esą smirdi kanalizacija. Paaiškėjo, kad prie vamzdyno nagus prikišo dar vienas kaimynas – į lietaus nuotekų sistemą leidžia visą tualeto turinį.

Dėl to kaunietis Andrius kreipėsi į aplinkosaugininkus. Jie atvažiavo, užfiksavo faktą, kad kaimynas nelegaliai teršia aplinką, tačiau namuose tąkart savininko rasti nepavyko, todėl artimiausiu metu sodų bendrijoje dar kartą lankysis specialistai. Aplinkosaugininkai kauniečiui nurodė, kad jis turi teisę uždaryti tą vamzdyno atkarpą, prie kurios kaimynai prijungė kanalizacijos nuotekų vamzdžius, o lietaus vanduo, pasak specialistų, galėtų toliau bėgti įrengtais vamzdžiais.

"Kiek buvo sodo bendrijos pirmininkų, tiek jie rūpindavosi, kad šlaito neplautų vanduo. Kartais vamzdį pailgindavo, o dabar pirmininkė nesirūpina ir mano nuosavybė skęsta. Juk jau seniai buvo galima išsiaiškinti, ar tikrai kažkas prijungė kanalizacijos vamzdį, ir tą jungtį pašalinti, bet ne taip drastiškai viską uždaryti.

Aš esu įsirengęs vietinę kanalizaciją, kas kelis mėnesius atvažiuoja mašina ir viską išsiurbia, tad iš manęs fekalijos į tą drenažo vamzdį tikrai nepatenka, bet niekas nenorėjo ieškoti, kas teršia gamtą. Kadangi pats tą drenažą įsirengiau, žinau, kas kur yra. Viską apžiūrėjęs pamačiau, kuris kaimynas nelegaliai prijungė kanalizaciją. Dėl to iškviečiau aplinkosaugininkus", – apie tai, kad kaimynai leido nuotekas, pasakojo Tilvikų tako gyventojas.

Gyventojai ketina kreiptis ir į Visuomenės sveikatos centro specialistus, nes dabar, kai tenka visą vandenį išsiurbti iš rūsių, jis išpilamas tiesiog kieme, tad nuotekos gali patekti ir į gruntą.

Rinksis teisinį kelią

Andriaus dukra "Kauno dienai" teigė, kad dėl tėvo situacijos jau kalbėjosi su teisininkais. Jie laikosi pozicijos, kad Žalvarnių tako gyventojas neturėjo teisės savavališkai užsandarinti inžinerinius tinklus.

"Konsultavausi su advokatais – jie sako, kad pažeistas Sodų bendrijų įstatymas, nes gyventojai negali savavališkai nei užkimšti, nei remontuoti vamzdžių. Gali būti, kad viskas iki teismo nueis. Sodų bendrijos "Levintai" pirmininkei nusiųstas raštas, kad būtų atkurta drenažo ir lietaus nuotekų sistema, nes mes patiriame nuostolių.

Artimiausiu metu pretenzija registruotu laišku bus išsiųsta ir bendrijos vadovybei, ir vamzdį užkimšusiam Žalvarnių tako gyventojui. Jei jis taikiu būdu nesutiks, eisime teisiniu keliu, nes ir šiaip tas asmuo turi atsakyti už tyčinį turto suniokojimą", – kaip toliau bandys spręsti kilusį ginčą, nurodė Andriaus dukra.

Vanduo ardė šlaitą

Lietaus nuotekų vamzdį užkimšęs Žalvarnių tako gyventojas Zenonas "Kauno dienai" aiškino, kad taip padarė, nes vanduo plovė jo sklypą. Be to, pasak kaimyno, vamzdis ir šiaip būtų pašalintas, nes dabar tiesiama "Rail Baltica" vėžė, o vamzdis ėjo būtent geležinkelio link.

"Situacija labai aiški. Tai reikėjo padaryti prieš 20 metų, bet taip buvo dėl mano geranoriškumo. Dabar baigėsi kantrybė – kaip man tvorą užsitverti, jei vanduo baigia pusę sklypo nunešti? Jiems buvo duotas mėnesio laiko terminas, kad susitvarkytų, bet jie nieko nedarė, tai ir užkimšau tą vamzdį", – komentavo drenažo vamzdį užkimšęs vietos gyventojas Zenonas.

Vamzdį užkimšęs kaimynas nurodė, kad esą vanduo skalavo jo sklypą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis nurodė, kad jautėsi kanalizacijos smarvė, bet esą pagrindinė priežastis vis tiek buvo tai, kad iš vamzdžio tekantis vanduo skalauja jo sklypo kraštus. Vyras aiškino, kad vamzdis kelis kartus buvo pailgintas, tačiau tai esą mažai padėjo.

"Anksčiau dar medžiai ir krūmai ant šlaito augo, tai jis mažiau slinko, o dabar mano sklypas nuolat juda. Kodėl turiu aukoti savo sklypą ir jį paversti paplavų duobe? O ir šiaip – jei ne aš, geležinkelininkai būtų uždarę, nes jie man aiškino, kad jokio nubėgimo vamzdžio ties bėgiais nebus", – pridūrė Žalvarnių take esančio sklypo savininkas Zenonas.

Tris paras tą vandenį pumpavau, savame sklype pyliau – viskas permirkę.

Bendrija nesikiša?

Kaunietis Andrius pasakojo, kad senuose sodų bendrijos "Levintai" dokumentų archyvuose buvo pažymėta, kiek jis ir kaimynai sumokėjo už drenažo vamzdžio įrengimą. Vėliau prie šios sistemos prisijungė ir daugiau namų, tad nuo jų stogų bėgantis lietus taip pat šiuo vamzdžiu nutekėdavo žemyn. Tačiau dabar sodo bendrija aiškina, esą vamzdis oficialiai nėra pažymėtas, todėl jo visai neturi būti.

"Kauno sodininkų bendrija "Levintai" neturi informacijos apie minimą drenažo nuotekų sistemą, nes bendrija jos neįrengė, jos balanse minimos inžinerinės sistemos nėra. Kaip teigia ir pats gyventojas, keli asmenys, gyvenantys bendrijos teritorijoje, kažkada galbūt įsirengė minimą vamzdyną, tačiau mums nėra aiškus šios inžinerinės sistemos legalumas, nesame matę projekto, jo suderinimų, statybos leidimų ir kitokių dokumentų. Visi mūsų sodininkų bendrijoje esančio lietaus vandens drenažo klausimai sprendžiami pakelėje suformuotais grioviais", – komentavo sodų bendrijos pirmininkė Laima Ruočienė.

Ji nurodė, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo gautas Žalvarnių tako gyventojo skundas, kad į jo sklypą prakiurusiu vamzdžiu bėga nuotekos, kažkas leidžia fekalinę kanalizaciją.

"Šis gyventojas paprašė bendrijos narių įsirengti valymo įrenginius. Susidariusią problemą siūlome spręsti individualiai – pačiam pareiškėjui kreiptis į projektą parengusius projektuotojus, esant reikalui – ir į Statybos inspekciją, pateikti visus savo namo projektinius sprendinius, išpildomąją dokumentaciją, nuotekų valymo įrenginio pasą bei jo ir kitų kaimynų įrengtos lietaus nuotekų trasos dokumentus, kad jie būtų kvalifikuotai įvertinti atitinkamų sričių specialistų ir pasiūlytas sprendimas, atitinkantis poreikius ir tokioms sistemoms keliamus reikalavimus", – savo poziciją išdėstė sodo bendrijos "Levintai" pirmininkė.

Centralizuoti tinklai

Mieste nuotekų sistemas prižiūri bendrovė "Kauno vandenys". Jos atstovai pažymėjo, kad minėto vamzdžio, įrengto nuo Tilvikų iki Žalvarnių takų, jie neeksploatuoja, tačiau artimiausiu metu bus pradėtas įgyvendinti europinis projektas, tad visi minėtų gatvių gyventojai galės prisijungti prie centralizuotos sistemos.

"Žalvarnių ir Tilvikų takai yra buvusių kolektyvinių sodų teritorijoje. Šiose takuose nėra buitinės kanalizacijos tinklų. Nuo sovietinių laikų gyventojai per minėtų gatvių sklypus savo jėgomis ir lėšomis paklojo drenažo vamzdynus, kurių nėra  "Kauno vandenų" turto balanse, tad šių tinklų mūsų bendrovė neeksploatuoja ir neremontuoja", – pažymėjo "Kauno vandenų" Avarinės tarnybos ir Gamybos skyriaus viršininkas Rimas Stunžėnas.

"Informuoju, kad bendrovė "Kauno vandenys" įgyvendina projektą "Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Kaune", kuris iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis. Šio projekto metu bus įrengti nauji buitinių nuotekų tinklai Žalvarnių, Tilvikų ir Apuokų takuose.

Šiuo metu rangovas vykdo projektavimo darbus, o statybos darbus numatyta atlikti 2020 m. lapkričio–2021 m. birželio mėnesiais. Įgyvendinus šį projektą, visi minėtų gatvių (takų) gyventojai galės prisijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų", – apie tai, kad bus civilizuotai tvarkomos kanalizacijos nuotekos, pranešė bendrovės technikos direktorius Darius Gražys.