Didžiausi kranai Baltijoje

Naujas giliavandenis Norviko uostas atidarytas tik šiemet gegužę, bet vis labiau garsėja.

Naujas Švedijos uostas sukurtas pakeisti konteinerių terminalą Stokholme.

Šiemet gegužę atidarytas Norviko uosto konteinerių terminalas su, kaip skelbiama, didžiausiais Baltijos jūroje konteineriniais kranais. 120 metrų aukščio kranai galintys aptarnauti didžiausius pasaulyje konteinerinius laivus.

Transportas: į Norviko uostą geležinkelio linija nutiesta tuneliu. / Mynewsdesk.com nuotr.

Nėra jokios abejonės, kad Norviko uostas aptarnaus ne tik Stokholmo regioną, bet ir vykdys transhipmento operacijas Baltijos jūros regione. Tai yra konteineriai bus iškraunami iš didelių laivų, po to kraunami į mažesnius ir plukdomi po regiono uostus.

Užmojai: Norviko uosto kranai pristatomi kaip didžiausi Baltijos jūros regione. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš esmės tai yra operacijos, kurios jau vykdomos Lenkijos Gdansko uoste, ir kurių taip norima, bet menkai pavyksta išjudinti Klaipėdos uoste.

Ar tik Nineshamno konkurentas?

Šių metų rudenį rengiamasi atverti ir Norviko uosto jūrų keltais gabenamų krovinių dalį.

Iš Norviko iki Stokholmo yra apie 50 kilometrų. Į Švedijos sostinę veda greitkelis, iki šiol ją jungęs su Nineshamnu. Kaip Norviko uosto jūrų keltų terminalas paveiks šį verslą Baltijos jūroje, kol kas neaišku. Ar jis perims linijas į Nineshamną, ar siūlys kurti naujas?

Įvaizdis: oficialiai pristatoma, kad Norviko uostas yra draugiškiausias aplinkai, aprūpintas naujausiomis technologijomis. / Redakcijos archyvo nuotr.

Šiuo metu į Nineshamną yra trys jūrų keltų linijos – vietinė iš Gotlando salos Visbio uosto ir dvi tarptautinės iš Latvijos Venstpilio ir Lenkijos Gdansko.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti įtakos aplinkiniams uostams. Į Norviko uostą gali atsirasti naujų jūrų keltų linijų. Jos gali turėti konkurencinio pranašumo prieš kitas linijas, nes Stokholmo regionas Švedijoje yra ypač svarbus.

Kurs Švedijos vidaus laivybą

Dar viena ypač svarbi naujovė, kad iš Norviko uosto kuriamas Stokholmo regiono vidaus vandenų laivybos tinklas.

Numatyta, kad per Sioderteljės kanalą vidaus vandenų prekybiniai laivai pasiektų Malareno ežerą, o iš jo – Stokholmą, Vasterosą, Šiopingą, Kungserą ir kitus prie Malareno ežero esančius miestelius.

Dalis Malareno uostų, vadinamų „Malarhamnar“, jau pradėjo vykdyti reikšmingus plėtros projektus, kurie leistų vidaus vandens keliu priimti krovinius.

Noras: Norviką su kitais Stokholmo regiono uostais sujungs vidaus laivybos linijos. / Vesselfinder.com nuotr.

„Jei laivybos kompanijos, ekspedijavimo įmonės ir krovinių savininkai turi galimybę naudoti vidaus vandenų laivybos sistemą, uostai turi dirbti kartu tam, kad vidaus vandenų krovinių srautas Švedijoje taptų realus“, – dėstė mažųjų uostų „Malarhamnar“ generalinė direktorė Carola Alzen.

Pradžia: šiemet gegužę Norviko uoste priimtas pirmasis konteinerinis laivas. / Redakcijos archyvo nuotr.

„Švedijos nacionalinė krovinių gabenimo strategija yra orientuota į vandens transporto sistemas. Krovininė vidaus vandens laivyba atitinka Švedijos nacionalinius tikslus ir gali reikšmingai sumažinti krovinių gabenimo kiekius keliuose“, – teigė Švedijos transporto administracijos vidaus vandenų koordinatorė Pia Berglund. Kad Norviko uostas būtų sujungtas su Malareno ežero regiono uosteliais, reikės sutvarkyti ir vidaus vandenų farvaterius. Kada pradėtų veikti vidaus vandenų laivybos linijos iš Norviko uosto, kol kas nepranešama.

Viena aišku, kad šiais sunkiais metais atidarytas Stokholmo regiono Norviko uostas sujudins ne tik Švediją – jis sujudins visą Baltijos jūros regioną.