Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume skelbiama atvirų durų diena, vyks aukų pagerbimo ceremonija, dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Buvusiame Tuskulėnų dvare Vilniuje rasti 724 sovietų aukų palaikai. Dalis kalinių nužudyti itin žiauriu būdu: ne sušaudant, o suknežinant kaukoles keturbriauniu įrankiu.

Anot centro pranešimo, Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo į Vilniaus NKVD (MVD) 1-ąjį kalėjimą (dabar Lukiškių skg. 6), o iš ten – į Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjimą (dabar Gedimino pr. 40 / Aukų g. 2A).

Po kiekvienos egzekucijos kūnai būdavo nurengiami, sumetami į sunkvežimį, apdengiami brezentu ir naktį vežami užkasti į uždarą NKGB (MGB) karių saugomą Tuskulėnų dvaro teritoriją. Atvežtus palaikus sumesdavo į paruoštas iš anksto duobes.

Kaip masinė kapavietė ši teritorija naudota nuo 1944-ųjų rudens iki 1947-ųjų pavasario, kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme (nuo 1950 metų mirties bausmė vėl pradėta vykdyti).

Per 1944–1947 metus NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 767 asmenims, dar septyni mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio.

1994–1996 metais ir 2003 metais atlikus archeologinius tyrimus, Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti 724 žmonių palaikai. Tik septynių iš jų buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 metais palaidoti koplyčioje-kolumbariume.