Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Vilniaus apygardos 2019 metų liepos 25 dienos nutartį, pagal kurią bendrovė miestui turėjo sumokėti 10,3 mln. eurų – pusę prokurorų ir savivaldybės reikalautos sumos.

Ši suma, anot Generalinės prokuratūros ir savivaldybės, susidarė, 10 metų daugiau nei dviem šimtams Vilniaus darželių ir mokyklų už suvartotą šilumą mokėjus ne pagal juose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal sutartyse numatytas tam tikras formules.

Dėl to, pasak prokuratūros ir savivaldybės, susidarė 20,6 mln. eurų skirtumas.

Be to, teismas nurodė, kad Generalinė prokuratūra ir savivaldybė lygiomis dalimis turi padengti „City Service“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – beveik 18,8 tūkst. eurų.

Anot teismo, 2002 ir 2010 metais pasirašytose sutartyse nurodytos aiškiai apibrėžtos formulės, pagal kurias savivaldybė turėjo atsiskaityti su „City Service“. Be to, sutartys nenumatė, kad galutiniai  mokėjimai būtų skaičiuojami pagal apskaitos prietaisų parodymus, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadą, kad dėl tokio atsiskaitymo „City Service“ už paslaugas gavo nepagrįstai daug pinigų – tai esą rodė ir įmonės pelno rodikliai.

Teisėsauga buvo nustačiusi, kad jei Vilnius būtų mokėjęs ne tarpininkui, o šilumą tiesiogiai teikusiai „Vilniaus energijai“, sostinė būtų sutaupiusi apie 20 mln. eurų. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir savivaldybė, todėl jai priteista tik pusė prašytos sumos.

Savo ruožtu savivaldybė Apeliacinio teismo prašė ieškinį patenkinti visiškai ir miestui iš „City Service“ priteisti 20,6 mln. eurų.

„City Service“ anksčiau teigė, kad bendrovei nuo 2002 metų suefektyvinus šilumos tiekimą, Vilnius už darželių ir mokyklų šildymą mokėjo gerokai mažiau nei iki sutarčių pasirašymo ar joms pasibaigus, ir buvo „sutaupyta apie 20 mln. eurų“.

Bendrovės teigimu, 2013 metų rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, jog sutartis su savivaldybe yra teisėta. Kiek anksčiau, 2012 metais, Generalinė prokuratūra, tyrusi sutarties teisėtumą, anot „City Service“, taip pat nerado nusikaltimo sudėties ir tyrimą nutraukė.

2013 metų rugpjūtį „City Service“ galutinai laimėjo ginčą su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl 122 mln. litų (35,3 mln. eurų) vertės Vilniaus darželių bei mokyklų pastatų priežiūros bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties.

Tačiau VPT ginčijo savivaldybės 2010 metų birželį skelbtą konkursą – jis esą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl naują sutartį tarnyba prašė pripažinti negaliojančia.

LAT tuomet nutarė, kad sutartis yra teisėta, tračiau teisėjų kolegija apie galimą viešojo intereso pažeidimą informavo Generalinę prokuratūrą, kad ji pareikštų ieškinį viešajam interesui ginti. Anot teismo, byloje nebuvo nustatyta, ar sutarties šalys vykdė mokėjimus pagal sutartį, ar „City Service“ atsiskaitinėjo su „Vilniaus energija“. 

Įtarimus padarius 20,6 mln. eurų nuostolių Vilniaus biudžetui teisėsauga 2014 metų liepą pareiškė savivaldybės administracijai ir bendrovei „City Service“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tuomet įtarė, jog nuostoliai susidarė Vilniaus savivaldybei perkant šilumą iš „City Service“. Pasak tyrėjų, nuo 2002 metų savivaldybė su įmone atsiskaitė pagal formulę, į kurią įtrauktos ir šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugos.

Savivaldybė ir „City Service“ 2010 metų lapkritį pasirašė naują trejų metų 35,3 mln. eurų vertės sutartį prižiūrėti Vilniaus darželių bei mokyklų pastatus bei tiekti šilumą ir karštą vandenį.