Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Armėnijai ir Azerbaidžanui per penktadienį Ženevoje vykusias derybas nepavyko susitarti dėl naujų paliaubų Kalnų Karabacho regione.

Rusija Armėnijoje turi karinę bazę ir yra pasirašiusi gynybos susitarimą su Jerevanu.

„Armėnijos premjeras paprašė Rusijos prezidento pradėti skubias konsultacijas, kuriomis bus siekiama susitarti, kiek Rusijos Federacija teiktų pagalbos, kad užtikrintų Armėnijos saugumą“, – teigiama ministerijos pranešime.

Baku ir Jerevanas konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Konfliktas tęsiasi kelis dešimtmečius. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.

Kovos atsinaujino prieš kelias savaites. Intensyvėjant kovoms, Armėnija ir Azerbaidžanas apšaudo viena kitą. Abi šalys nepaiso tarptautinių raginimų nutraukti karinius veiksmus ir kaltina viena kitą pradėjus naujus susirėmimus, kurie įsiplieskė rugsėjo 27 d.

Rusija anksčiau pranešė, kad gynybos paktas su Armėnija neapima Kalnų Karabacho regiono.

Tačiau N. Pašinianas laiške V. Putinui teigė, jog priešiškai nusiteikusios jėgos artėja ir prie Armėnijos pasienio. Premjeras pakartojo Azerbaidžano sąjungininkę Turkiją remiant Baku, teigiama pranešime.

N. Pašinianas pabrėžė, jog dvi šalys visada buvo artimos sąjungininkės, taip pat paminėjo 1997 m. susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos ir pareikalavo Maskvos paramos.

Kalnų Karabacho regione besikaunančios pusės jau tris kartus susitarė dėl paliaubų Rusijos, Prancūzijos bei JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau visos jos netrukus žlugo.

Skaičiuojama, kad nuo susirėmimų Kalnų Karabache pradžios žuvo 1 200 žmonių, nors tikrasis aukų skaičius, kaip manoma, yra gerokai didesnis.