„Jeigu vis tik nutiktų taip, kad Baltarusijos AE įvyktų sunki branduolinė avarija, tai mes esame kartu su VATESI, Aplinkos apsaugos agentūros specialistais sumodeliavę kelis blogiausius scenarijus. Vieno blogiausio scenarijaus nebus, nes užtenka pasikeisti vienai scenarijaus sudedamajai daliai ir scenarijus gali būti dar blogesnis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė R. Stasiūnaitienė.

„Vidutiniškai radioaktyvusis debesis, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, Vilnių pasiektų per porą valandų“, – sakė ji.

Vidutiniškai radioaktyvusis debesis, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, Vilnių pasiektų per porą valandų.

Anot jos, palaikyti kontaktus su Baltarusijos institucijomis yra sudėtinga.

„Tikrai kontaktus palaikyti su Baltarusijos atitinkamomis institucijomis yra labai sudėtinga, galbūt ir dėl politinės situacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad duomenys apie radiacinį foną iš ankstyvo perspėjimo stočių tikrai gaunami ne iš Baltarusijos teritorijoje stovinčių stočių. Lietuva yra pastačiusi 14 ankstyvojo perspėjimo stočių šalia sienos su Baltarusija, kad jei bet koks radioaktyvių medžiagų nuotėkis patektų į aplinką, kuo greičiau būtų užfiksuota aplinkos tarša“, – teigė R. Stasiūnaitienė.

Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams [6] viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją, pranešė tut.by.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.

Incidentas Astravo AE neturi įtakos radioaktyvių medžiagų pasklidimui aplinkoje

Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė sako, kad pastarasis incidentas Astravo atominėje elektrinėje (AE), kai sprogo transformatoriai, neturi įtakos radioaktyvių medžiagų pasklidimui aplinkoje.

„Branduolinės saugos ekspertai, įvertinę tuos gedimus, konstatavo, kad tikrai, jų nuomone, jie neturi jokios įtakos radioaktyvių medžiagų pasklidimui aplinkoje, tuo pačiu neturi įtakos dėl radioaktyviosios taršos Lietuvos teritorijoje. Tą jų nuomonę patvirtino ir ankstyvojo perspėjimo stočių rodmenys, kurie gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės fono Lietuvoje nei sekmadienį, nei vakar, nei šiandien nefiksuoja“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė R. Stasiūnaitienė.

Anot jos, šalia sienos su Baltarusija yra sutankintas ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas, o rodmenys stebimi visą parą.

„Todėl, jeigu padidėtų gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fonas, ir jis lemtų padidintą žmonių apšvitą, tikrai Radiacinės saugos centro specialistai jus informuotų ir būtų pasakyta, kaip reikia elgtis“, – sakė Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė.

Ji taip pat teigė turinti informacijos, kad suintensyvėjo jodo pirkimas vaistinėse arba jo pasiėmimas pagal išrašytus elektroninius receptus.

„Manau, kad ruošiantis galimoms avarijoms Astravo AE, tikrai reikia pasirinkti jodo, kuris visiems Lietuvos gyventojams paskirstytas 100 km zonoje nemokamai. Tačiau to jodo tikrai gerti nereikia, kol SAM nepateiks rekomendacijų“, – pabrėžė R. Stasiūnaitienė.