Tiek per Lietuvą, tiek per Latviją planuojamas tiesti europinis geležinkelis („Rail Baltica“) svarbiausiu tikslu jau iškelia ne jungtis su jūrų uostais, o karinį mobilumą.
Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.
Dėl Europoje vykstančio karo ir galimos jo grėsmės kituose regionuose Lietuvoje įvairūs infrastruktūriniai projektai jau vertinami atsižvelgiant į jų pritaikymą kariniams tikslams.
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti karinių vienetų judėjimo greitį, tačiau reikia svarstyti apie Lazdijų kelio atnaujinimą.
Lietuvai pradedant tiesti vieną ilgiausių tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad šis kelias itin svarbus, nes bus pritaikytas ne tik civilinėms, bet ir karinio mobilumo reikmėms.
Tris šalies oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja plėsti aerodromus pritaikant juos kariniam mobilumui. Įmonė gegužę pasirašė sutartį su transporto infrastruktūros projektavimo bendrove „Kelprojektas“, kuri už 87 tūkst. eurų parengs projektinius pasiūlymus.
Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.