„Tik sulaukus 42-ejų metų įsigijau pirmuosius namus. Visi, kas netingėjo, mane vadino lūšnynų milijoniere, tokia, kur rankinukus ir prabangius automobilius pirkalioja, o savo namų taip ir neturi. Visuomet norėjau gyventi ten, kur noriu, o ne ten, kur galiu įpirkti. Būstą matau kaip milžinišką įsipareigojimą, didžiulę naštą, todėl atėjus 2008-iesiems neturėdama jokių įsipareigojimų su palengvėjimu stebėjau ateinančią krizę. O dabar pagaliau subrendau, užsidirbau ir įsigijau namus būtent ten, kur ir norėjau“, – sako verslininkė, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė.