Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos.
Akcijos metu „Keisk tarą į šlamančius“ šalies gyventojai rugpjūtį „Sengirės fondui“ skirtuose taromatuose paaukojo daugiau nei milijoną butelių. Už juos iš viso surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų, už kuriuos ir toliau bus išperkami senųjų miškų plotai, taip siekiant juos apsaugoti nuo kirtimų ir kitos žmogaus veiklos.
Tiek jaunos, tiek senos pušys gamtoje atlieka svarbią funkciją: miško gyventojams ir augalams jos gali parūpinti ne tik prieglobstį, bet ir maisto. Tačiau dėl plataus šios medienos naudojimo pušys kertamos labai anksti, taip keliant grėsmę miškų biologinei įvairovei.
Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ jau išsaugojo 57 ha miškų. Vieną naujausių miško plotų išpirkti iš dalies padėjo tarptautinio Šiaurės investicijų banko parama. Fondo atstovų teigimu, verslų parama gali padėti spartinti kovą su klimato krizės padariniais
Nors įsismarkavus pandemijai daugelis atgaivos ieškojo miškuose, visgi pastaruoju metu sugriežtinti judėjimo apribojimai padidino atskirtį tarp žmonių ir gamtos. Todėl siekiant miestų gyventojus supažindinti su šalies girių unikalumu ir jos gyventojais, „Sengirės fondas“ startavo su nauja iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“.
Žmogaus pastebėtas sužeistas ar pasimetęs miško gyvūnas dažnai iššaukia didvyrišką norą padėti. Nors kartais ir atrodo, jog pagalba būtina, įsiterpti į gamtos dėsnius ir jai padėti reikia tik gerai įvertinus, ar įvykis – žmogaus veiklos padarinys.
„Sengirės fondas“, kurio įkūrimą įkvėpė filmo „Sengirė“ sėkmė, jau spėjo susilaukti palaikymo iš žinomų meno ir kultūros pasaulio veidų, tokių kaip atlikėjas Andrius Mamontovas, dainininkė Jurga Šeduikytė, Venecijos bienalėje sužibėjusios lietuvės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė. Šį ketvirtadienį vyks fondą visuomenei pristatantis virtualus renginys.
Iki šiol vertinę Lietuvos miškus ir gamtą kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdą, lietuviai karantino laikotarpiu užplūdo miškus: čia semiasi trūkstamos ramybės, gerina sveikatą.