Keli šimtai Lietuvos ūkininkų ketvirtadienį planuoja surengti taikią akciją Briuselyje – jie dar kartą sieks, kad Europos Sąjunga (ES) padidintų tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.
Nuo trečiadienio ūkininkams pradedama mokėti tiesioginių išmokų avansinė dalis – 313 mln. eurų. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse, skelbia Žemės ūkio ministerija.
Susitarimas dėl naujų tiesioginių išmokų su Europos Komisija (EK) bus pasiektas 2020 metų pabaigoje, prognozuoja žemės ūkio ministras. Pasak Giedriaus Surplio, taip teigti leidžia iš Briuselio ateinantys signalai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su šalies žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais ir aptarė ES daugiametę 2021-2027 metų finansinę perspektyvą bei joje numatomą paramą mūsų šalies ūkininkams.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių organizacijų koalicija penktadienį kreipėsi į Briuselį dėl didesnių tiesioginių išmokų, pranešė Lietuvos žemės ūkio taryba.
Ūkininkai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas už deklaruotus pasėlius, turi laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, vienas jų - nušienauti pievas bent vieną kartą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. įskaitytinai.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas riboti tiesiogines išmokas didiesiems ūkiams yra tik pirmas žingsnis, kuris kol kas - labai lengvas ir minkštas, sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.