Lėbartų kapinėse karstai su mirusiais klaipėdiečiais leidžiami į vandens sklidinas duobes. Anapilin artimuosius išlydintys gyventojai taip pat priversti klampoti purvu. Amžino poilsio vietą keiksnoja ir duobkasiai – pavasarį ir rudenį pelke virstančiose kapinėse jie pluša ilgiau, o iš duobės vandenį yra priversti semti kibirais ar slėpti šakomis.