Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad žaliųjų plotų mažėjimas miestuose, ypač Vilniuje, yra susijęs su dažnai besikeičiančios miestų valdžios siekiu veikti savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimus.
Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija neketina nusileisti ir, nepaisant teisėsaugos išvadų, laikosi savo pozicijos dėl žaliųjų plotų miestuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadose sakoma, kad, nepaisant kai kurių kosmetinių pasiūlymų pakeitimų, S. Gentvilo sprendimai vis dar palieka landų korupcijai. Kodėl neatsižvelgta į STT pastabas, pokalbis su aplinkos viceministru Danu Augučiu.
Čečėnijos Nepriklausomybės aikštės kaimynai sujudo: kokios statybos planuojamos žaliuosiuose plotuose. „Kauno diena“ išsiaiškino, kad čia, šalia aikštės esančiame sklype, iškils klinika.
Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, vaidmuo.
Gerėjantys orai miesto gyventojus varo iš namų ne tik pasivaikščioti. Kai kurie kauniečiai noriai tvarko žaliuosius miesto plotus net nelaukdami didžiosios miesto talkos, į kuria bus kviečiami balandžio pabaigoje.
Pačioje Laisvės alėjos pradžioje pūpso kalnai šiukšlių maišų, pilnų pernykščių lapų. Šių apylinkių gyventojai beveik kasmet uoliai tvarko žaliuosius miesto plotus. Lapų pilni šiukšlių maišai išdygsta ir prie Senųjų miesto kapinių (Ramybės parko). Savo pastangas gražinti mūsų visų miestą žmonės motyvuoja tuo, kad niekas be jų tų vietų
„Kauno dienos" redakciją pasiekė kauniečio Mindaugo Grigaičio laiškas, kuriuo jis nori atkreipti visuomenės dėmesį į miesto valdžios siekį „nedemokratiškai ir vartotojiškai urbanizuoti viešąsias erdves". Pateikiame M. Grigaičio atsiųstą tekstą ir kviečiame visus skaitytojus mums rašyti adresu portalas@kaunodiena.lt apie tai, kas Kaune liūdina ar džiugina.
Mindaugas Grigaitis
Dar 2012 m. Kaunas pateikė paraišką tapti Žaliąja 2015 m. Europos sostine. Tuomet buvo akcentuota, kad "stiprioji Kauno pusė yra žalieji plotai ir miestą juosiantys vandens telkiniai".
Klaipėdoje iškilo aštri diskusija, ar uostas turi laikytis šalyje galiojančių želdinių plotų gamybinėse teritorijoje normų, ar vanduo gali būti želdinių dalis.
Šiemet Lietuvoje jau išdegė per 2 tūkst. hektarų pernykštės žolės.
„Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas.
Šiemet ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 1200 kartų. Daugiausia tokių gaisrų kilo
Šiemet ugniagesiams 595 kartus teko gesinti gaisrus gamtoje - ugnis išdegino per 1 tūkst. hektarų žaliųjų plotų.
Dažniausiai gaisrų atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Per 2015 metus daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje (164), tačiau ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Nuo padegtos žolės šalyje užsidega gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Dū