Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo naftos produktų prekybos bendrovė „Envirolla“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai po 45,5 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos „Vičiūnų grupės“ krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos įmonė „Plungės kooperatinė prekyba“ skelbia, kad teisėsaugos tyrime dėl galimo sankcionuotų prekių eksporto į Rusijos Kaliningrado sritį, kur veikia anksčiau „Vičiūnų grupei“ priklausiusi ir šiemet parduota gamykla, įtarimai pareikšti keliems jos darbuotojams.
Lietuvoje daugėja trumpiau dirbančių – nebe penkias dienas, kaip įprasta, o keturias. Valstybinė darbo inspekcija vis dažniau sulaukia darbdavių užklausų, kaip reikėtų organizuoti keturių dienų darbo savaitę. Tokių įmonių vadovai viliasi, kad geriau pailsėję, pagerėjus asmeninio gyvenimo kokybei, darbuotojai dirbs kokybiškiau ir bus labiau motyvuoti. Tie, kurie tai jau išbandė, sako, kad kol kas nemato nė vieno minuso.
Motyvuotų darbuotojų trūkumas – jau daugelį metų vyraujanti tendencija. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad prastėjanti demografinė situacija Lietuvoje šią problemą tik gilina. Vis dėlto kai kurios įmonės šioje aplinkoje sugeba atrasti impulsą augti. Verslas sėkmingai įgyvendina programas, kurios didina darbuotojų įsitraukimą ir taip keičia visą organizacijos kultūrą. Tiesa, praktika rodo, kad šiems pokyčiams reikia laiko ir užsispyrimo.
Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, išskyrus traukinio mašinistus, mokymo turinio, žinių ir įgūdžių įvertinimo tvarką.
Algos vokeliuose – vieni sutinka jas priimti, kiti dar, panašu, taip moka savo darbuotojams. Praėjusią savaitę policija Kaune tokią situaciją aptiko vienoje statybų bendrovėje. Apie tai, kodėl tai dar veikia Lietuvoje ir kada tie nelegalūs atlyginimai bus išgyvendinti, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadove Ingrida Kalinauskiene.
Saulė gamina energiją ant stogo, o įmonė skaičiuoja savo darbo sąnaudas. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio „EnergyVision“ įmonės, esančios Vokietijos žemėje – Bavarijoje, fotovoltinių elementų montuotojai dirba tikrai nemažai – viena valanda ilgiau per dieną.
Absoliuti dauguma – devyni iš dešimties lietuvių – darbe įsivelia į konfliktus. Taip skelbia naujausias tyrimas. Dažniausiai konfliktus įplieskia ne kas kitas, o vadovas. Anot apklausos, dauguma konfliktų darbovietėse kyla dėl prastos komunikacijos ir neteisingos situacijų interpretacijos. Konfliktas gali virsti ir mobingu. Apie tai, kaip to išvengti, LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu, verslo konsultantu Šarūnu Mačiuliu.
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gegužę mokėjo elektroninių prietaisų gamintojos „Huawei Technologies“ Vilniaus filialas – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 61,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Vyrų ir moterų, dirbančių tame pačiame sektoriuje, atlygis šiemet pasiekė 13 proc. skirtumą. Tačiau Europos Sąjunga rado išeitį, kaip sumažinti nelygybę. Nuo 2026 m. žada šalis įpareigoti atskirtį mažinti iki 5 proc. Tikimasi, kad tuomet moterys jaustų mažesnę diskriminaciją.