Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.
Praėjusiais metais Europos investicijų bankas (EIB) projektams Lietuvoje skyrė 654 mln. eurų paskolų, arba 2,2 karto daugiau nei 2022-aisiais (303 mln. eurų).
Lietuva pirmadienį gavo 300 mln. eurų 25 metų trukmės Europos investicijų banko (EIB) paskolą. Į valstybės iždą pervestomis lėšomis bus remiamos investicijos į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.
Europos investicijų bankas (EIB), remdamas AB „Klaipėdos vanduo“ 2023–2026 m. investicijų programą, su įmone pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį. Investicijomis siekiama vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas pritaikyti ateities poreikiams.
Du trečdaliai – 65 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje ir dėl to išaugusios energijos kainos turėtų paspartinti žaliąją pertvarką, rodo Europos investicijų banko (EIB) atlikta apklausa. Todėl bankas teigia esantis pasiruošęs padėtume Lietuvai įgyvendinti toki pertvarką tiek konsultuojant, tiek teikiant finansinę paramą.
Europos investicijų bankui (EIB) suteikus 50 mln. eurų garantiją Lietuvos vidutinių ir didelių įmonių finansavimui, Pagalbos verslui fondą (PGF) valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) vadovas sako, kad sutartis su EIB yra išskirtinė – verslo finansavimo sąlygos bus patrauklesnės.
Europos investicijų fondui (EIF) bendradarbiaujant su 8 Lietuvos finansų sektoriaus bendrovėmis, paskolų forma šalies smulkųjį ir vidutinį verslą pasieks iš viso 621 mln. eurų.
Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino dvi paskolas projektams Ukrainoje – 340 mln. eurų kaip Atkūrimo programos dalį ir 100 mln. eurų kelių infrastruktūrai Luhansko srityje.