Uostamiestyje buvo oficialiai pristatytas naujas jau daugelio miestiečių ir turistų pamėgtas lankytinas objektas – Kalvystės muziejaus siena, ant kurios – net 200 moksleivių darbų, juose įamžinti Klaipėdos istorijos pėdsakai.
Šią savaitę senamiesčiu vaikštinėję klaipėdiečiai pastebėjo išskirtinį reginį – ant Kalvystės muziejaus sienos klijuojamas keramines plokštes, kuriose – klaipėdietiški istoriniai vaizdai.
Ankstyvojo istorijos laikotarpio Klaipėdos gyvenimas buvo išties didingas. Jo tyrinėtojas žinomas archeologas Gintautas Zabiela su kolegų komanda išleido knygą „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“. Tai – leidinys apie slėpinius, kuriuos tyrinėtojai atvėrė archeologiniuose kasinėjimuose. Knyga pristatyta Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje.
Klaipėdos universiteto žurnalistikos trečiakursiai jubiliejiniams krašto atkovojimo metams rengia siurprizą – baigiami dėlioti paskutinieji dokumentinio filmo "Sakmė apie karo laivą" akcentai. Avangardinę juostą apie svarbiausio šalies miesto istorinius virsmus autoriai turi ambicijų parodyti ne tik Klaipėdos visuomenei, bet ir platesnei publikai. Tačiau nesitikima, kad filmas patiks visiems.
Vos prasidėjus 2023-iesiems, lauksime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginių. Jie turėtų būti įdomūs ne tik praeities mėgėjams, bet ir įspūdingų reginių pasiilgusiems klaipėdiečiams. Tuo pat metu ypatingo šaliai įvykio sukakties minėjimas turėtų tapti savotiška istorijos pamoka. Lietuvos Seimas uostamiesčiui ir krašto prijungimo sukakčiai parodė ypatingą dėmesį 1923-iuosius paskelbęs Klaipėdos krašto metais.
Spalio 20 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks paskaita-diskusija „Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų“ iš ciklo „Trys vakarai apie Klaipėdos istoriją“. Renginyje dalyvaus istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis ir rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis.
Šiuo metu, tiksliau, rugsėjo 16 d., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Rytprūsių kultūros centro atvirukų paroda, kuri primena ir senojo Mėmelio atvirukus.
Tiek senojoje Klaipėdos krašto istorijoje, tiek tarpukaryje, buvo aktyvių žmonių daug davusių kraštui, kurie buvo ir buriuotojai, bet pats buriavimas liko mažai pastebėtas.
Klaipėdoje turime nuostabią vietą, kuri per pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi. Yra vilties atkurti istorinę realybę, kuri vaizdu grąžintų į senuosius laikus.