Vienas netikėčiausių XXI amžiaus kosmologijos atradimų yra tai, jog Visata geometriškai plokščia. Tokia žinia – verčianti stebėtis, mat reikia turėti galvoje, kad prieš kelias savaites fizikos Nobelio premija atiteko trims astronomams, nustačiusiems, jog Visata plečiasi spartėjančiai. Nors visai įmanoma, kad plokštumas tėra spartėjančio plėtimosi pasekmė, vis dėlto (bent jau kol kas) 100 procentų to teigti negalima. Kaip visada, mums teks sugrįžti prie Einšteino. Šio žymiausio visų laikų fiziko sugalvotos lygtys leidžia modeliuoti Visatos geometriją. Kadang

Nežemiško intelekto ieškantys mokslininkai remiasi prielaida, kad protinga gyvybė iš tiesų egzistuoja. Tačiau nauja analizė gali sutriuškinti jų optimizmą. Tikimybei, kad pavyks užmegzti radijo kontaktą su nežemiška gyvybe, apskaičiuoti mokslininkai naudoja vadinamąją Dreiko lygtį. SETI instituto Kalifornijoje mokslininko Franko Drake`o 7 dešimtmetyje suformuluota lygtis bando apskaičiuoti radijo signalus siunčiančių civilizacijų mūsų galaktikoje skaičių, dauginant įvairiausius veiksnius: žvaigždžių skaičių, kiek iš jų turi planetas, kuri jų dalis yra tin

Australų astronomų grupė, vadovaujama Mičelo Drinkvoterio (Michael Drinkwater),dirbančio Kvinslendo universiteto (The University of Queensland) Matematikos ir fizikos mokykloje (School of Mathematics and Physics), parodė, kad mistiškoji „tamsioji energija“ iš tikrųjų egzistuoja ir tai nėra Einšteino gravitacijos teorijos klaida. Naudodami Anglo-Australų teleskopą, dvidešimt šešių astronomų grupė iš keturiolikos skirtingų institucijų vykdė projektą (angl. WiggleZ Dark Energy Survey), skirtą tamsiosios energijos paieškai. Projekte mokslininkai tyrė galaktikų pasi

Ar ankstyvojoje Visatoje egzistavo tik vienas erdvinis matmuo? Tokią protui nesuvokiamą idėją pasiūlė Bufalo universiteto (University at Buffalo) fizikas Dejanas Stojkovičius (Dejan Stojkovic) kartu su kolegomis praeitais metais. Savo teorijoje jie nagrinėja variantą, kad ankstyvoji Visata, kuri prasidėjo iš vieno taško ir iš pradžių buvo labai labai maža, buvo vienmatė (kaip tiesi linija), kol besiplėsdama įgijo dar vieną matmenį ir tapo dvimatė (kaip plokštuma), ir tik vėliau tapo trimatė, tai yra tokia, kurioje mes dabar gyvename. Teorija, jei ji teisinga, išspręs