Prasidėjus potvyniui, Lėbartų kapinių darbuotojai kasmet susidurdavo su nemalonia situacija, kai mirusiuosius kartais tekdavo laidoti tiesiog į vandens pilną kapo duobę. Šiemet tarnyba šitą problemą išsprendė, žiemos–pavasario laikotarpiui laidojimams suradę sausesnį kapinių sklypą.
Kur klaipėdiečiai laidos savo mirusius artimuosius, kai po poros metų Lėbartų kapinėse neliks vietos? Į šį klausimą bando atsakyti prieš beveik penkerius metus nebaigtos rengti galimybių studijos ėmęsi kūrėjai. Pasak jų siūlymų, miesto kapinės galėtų atsirasti ir už kelių dešimčių kilometrų nuo Klaipėdos.
Vietos laidojimams Lėbartų kapinėse beliko tik iki kitų metų pabaigos. Tačiau ieškoti naujos teritorijos kapinių plėtrai miestui sekasi sunkiai. Tikimasi, kad per artimiausius devynis mėnesius konkursą laimėjusi architektų ir urbanistų komanda padės išspręsti šį delikatų reikalą.
Buvusią Seimo narę, klaipėdietę Iriną Rozovą ištiko šokas, kai prieš Vėlines atvykusi prie pernai mirusio savo tėvo kapo Lėbartų kapinėse, rado suverstą šiukšlių krūvą. Šiukšlynas buvo iškuoptas tik tada, kai artimieji primygtinai tai pareikalavo padaryti.
Šios savaitės pradžioje trūkus pagrindiniam vandentiekio vamzdžiui, Lėbartų kapinėse kelias dienas nebuvo vandens. Iš pradžių manyta, kad vandentiekio remontas gali užtrukti, tačiau jau ketvirtadienio rytą avarija buvo likviduota ir vandens tiekimas atnaujintas.
Artėjant Visų šventųjų ir mirusiųjų pagerbimo dienoms padaugėjo gyventojų, ypač senyvo amžiaus, kurie iš anksto važiuoja aplankyti artimųjų kapų į Joniškės ir Lėbartų kapines. Miesto vežėjai ragina saugoti save bei kitus ir nelipti į pilnus keleivių autobusus – palaukti, kol atvažiuos kitas.
Pro Lėbartų kapines Dovilų link vedanti H. Šojaus gatvė Klaipėdos rajone pagaliau bus suremontuota. Gyventojų patyčių sulaukęs kelias taip ir buvo vadinamas – pusiau skustu, pusiau luptu.