Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp eilučių slankiojančio „tapybos mirties“ šešėlio, yra daug geros tapybos. Eksponuojami ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės šalių, Lenkijos menininkų kūriniai. Rekomenduoju apsilankyti ir pabūti gerų meno kūrinių apsuptyje. Juos priskirčiau trims kategorijoms – vieni „tapybiniai“, kiti „ekraniniai“, treti – „sociovizualiniai“.

„Galerijoje Lyceum“ atidaryta jaunosios kartos menininkės Verdenės Monikos Valkiūnaitės aliejinės tapybos paroda „Atplaišos“. Šią parodą sudaro paveikslai iš kūrybinio dailininkės ciklo „Savanos“. Tai – paskutinė šios po Lietuvą ir užsienį keliaujančios parodos stotelė.

Prie šviesaus paveikslo, pastatyto ant molberto, prieina austras. Jo akys sminga į paveikslą. Viena, dvi, gal net trys minutės, kol pakelia akis ir taria: „Apie ką tai?“ Apie mūsų jausmus, apie išgyvenimus ir apie gamtą. „Man patinka“, – lakoniškai sako svečias ir susidomėjusiu žvilgsniu apžiūri kitus paveikslus. „Man patinka“, – vėl lyg netyčia pakartoja. Taip „Parko galerijoje“ pasitikta Lilijos ir Juliaus Dirsių paroda „Horizontai“.