Kovo 9-osios vakarą po rekonstrukcijos duris atvėrusiame legendiniame Kauno kino centre „Romuva“ kviestiniams svečiams suorganizuotas išankstinis, staigmenų kupinas festivalio „Kino pavasaris“ renginys.

Kino festivalis „Žiemos ekranai“ būdavo itin laukiamas, nes vykdavo žiemą ir tokiu metu, kai Kalėdų, Naujųjų metų šventės jau pasimiršusios, pavasaris dar sunkiai jaučiamas, o dienos ilgėja tik per gaidžio žingsnį. Kita vertus, prancūzų kinas apskritai yra unikalus ir išskirtinis, to įrodinėti tikrai nereikia, jis, kai susipažįsti išsamiau, įtraukia negrįžtamai. Taigi „Žiemos ekranai“ būdavo tikra šventė akims: filmuose tiesiog žėri ypatingas estetinis skonis tiek drabužiuose, interjeruose, tiek maisto kultūroje: paprastai prancūzų filmuose būna daug valgoma. Beje, prancūzai beveik neturi antsvorio problemos, o tai tik įrodo, kad kultūra (ne gąsdinimai, draudimai), sugebanti apimti net ir trivialias, buitines sritis, turi didžiulę jėgą.