Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija Ukrainą laiko tramplinu kitoms šalims užgrobti, todėl suteikti saugumą Ukrainai reiškia suteikti jį visai Europai, praneša UNIAN.
Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusijai telkiant pajėgas Ukrainoje karinė grėsmė Lietuvai yra itin sumažėjusi, nors konflikto tikimybė išlieka.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad nepaisant įtemptos karinės situacijos regione, Lietuvoje esančių pajėgumų šalies saugumui užtikrinti yra pakankamai. Ministras atkreipė dėmesį, kad vertinant karines grėsmes, būtina atsižvelgti ir į situaciją prie šalies sienų.
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as (Benas Volesas) ketvirtadienį pareiškė, kad NATO toliau stiprins savo rytinį sparną, kad atremtų Rusijos keliamą grėsmę, ir pakartojo, jog Maskva toliau telkia pajėgas aplink Ukrainą.
Rusijos kariai prie Ukrainos, Baltarusijos tapimas Rusijos dalimi, Kinijos ekonominis spaudimas ir vidiniai socialiniai nesutarimai – tokias pagrindines grėsmes išvardijo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas. Politikas siūlo Lietuvai sudaryti karinę gynybinę sąjungą su Lenkija, kad vienos šalies užpuolimas automatiškai reikštų ataką ir prieš kitą, praneša Info diena.
JAV ginkluotųjų pajėgų vadovybė trečiadienį patvirtino siunčianti papildomą kontingentą į Europą, taip pat spręs, ar reikia sustiprinti Baltijos šalyse dislokuotas NATO pajėgas, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą.