Pavojingos jaunuolių pramogos: socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose nepilnamečiai sėdi daugiaaukščiuose ant palangių prie atvertų langų ar net vaikšto ant pastatų stogų.
Nors vasara dar tik įpusėjo, vandens telkiniai Lietuvoje per šešias vasaros savaites jau spėjo pasiglemžti 23 gyvybes. Gelbėtojai pastebi, kad nelaimės dažniausiai įvyksta arčiausiai namų – skenduolius ištraukia iš tvenkinių, kūdrų. Specialistai pasigenda ir atsakingesnio gyventojų požiūrio į pramogas vandens telkiniuose, o medikai pažymi: net jei žmogus po vandeniu praleido trumpą laiką, būtina vykti į ligoninę.
Labai svarbu žinoti, ką daryti, jeigu imi skęsti arba pamatai skęstantįjį, kokių imtis priemonių ir kaip jį gelbėti. Apie nelaimes vandenyje ir gelbėjimą LNK reportaže buvo kalbamasi su ugniagesiu gelbėtoju-naru Alvydu Berlinsku.
Vasara be maudynių – neįsivaizduojama. Tačiau liūdinanti statistika ir skęstančiųjų skaičius vis dar gąsdina. Ką daryti, kad nelaimių nebūtų? LNK kalbino vasaros malonumais besidžiaugiančius žmones.
Prasidėjus vasaros karščiams vis daugiau kauniečių laiką leidžia paplūdimiuose. Specialistai primena, kaip saugiai elgtis prie vandens ir nerizikuojant gyvybe patiems ištiesti pagalbos ranką skęstančiajam. Dažnai skęsdami žmonės nešaukia ar negali šaukti, nes springsta vandeniu, stengiasi visomis jėgomis galvą išlaikyti virš vandens – kiekvienas panirimas po vandeniu gali būti paskutinis. Todėl širdies sustojimas skendimo metu yra hipoksijos padarinys. Kad atsikurtų spontaninė kraujotaka, gaivinant svarbu kuo greičiau pradėti dirbtinius įpūtimus ir krūtinės paspaudimus.
Tęsiantis karantinui, prasidėjo vasara, karšti orai ir maudymosi sezonas, kurio metu kyla itin daug iššūkių medikams, gelbėtojams ir, be abejo, visuomenės sveikatos specialistams – informuoti nesusipažinusius ir priminti žinantiems apie žingsnius, kaip galima išvengti nelaimės vandenyje.