Teismas nutraukė bylą, kurioje bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkas prašė iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Vilkyškių pieninė“ priteisti 1,7 mln. eurų skolą.
Dėl infliacijos ne vienam šiemet teko pakratyti piniginę. Kai piniginė tuščia – tenka skolintis. „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad gyventojų skolos auga. Šiuo metu lietuviai skolingi daugiau nei 420 mln. eurų, nors dar gruodį įsiskolinimų buvo 12 mln. mažiau, praneša LNK.
Pirmadienį Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kuria paminima, kada kiekvienas šalies mokesčių mokėtojas baigia finansuoti valstybę ir pradeda dirbti sau – asmeninei ar šeimos gerovei kurti. Ją skelbiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskaičiavo, kad bendriesiems valstybės reikalams mokesčius mokantys lietuviai šiemet dirbo virš penkių mėnesių.
Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus – iki 2024 metų – šalių vyriausybėms nesilaikyti griežtų deficito bei skolos rodiklių.
Dalyje transporto ir logistikos įmonių fiksuojamos augančios skolos valstybei. Šių metų balandį vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ siekė 7 077 eurus – išaugo beveik 10 proc., t.y. nuo 6 455 eurų vasarį iki 7 077 eurų balandį. Todėl didžiausi ekonominiai sunkumai gresia mažoms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose šios skolos augo labiausiai. Ekonomistų vertinimu, neaiški geopolitinė situacija tik dar labiau didina įtampas pervežimų versle.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė infrastruktūros valdymo įmonė „LTG infra“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas rangovėms turės grąžinti beveik 2,2 mln. eurų skolą su netesybomis, dar kartą nusprendė teismas.
Prieš kelis mėnesius kaunietis išgyveno netektį ir prarado ligos neįveikusią žmoną. Dabar paaiškėjo, kad jis „Sodrai“ už žmoną turi sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Kodėl skola atsirado tik po mirties?
Per krizę sumažintų pensijų pareigūnams valdžia grąžinti nenusiteikusi. Nors prieš pusantrų metų buvo išmokėta dešimtoji dalis skolos, tačiau panašu, kad apie likusią dalį, beveik 200 mln. eurų, valdantieji linkę pamiršti.
"Jaučiuosi pažemintas ir nesaugus. Mano duomenimis disponuoja nenustatyti asmenys, o galbūt su žinomos bendrovės žinia vykdoma ir nusikalstama veika", – įtaria Vokietijoje pastaruoju metu gyvenantis klaipėdietis. Vyras priėjo prie tokios išvados, kai sužinojo, kad iš jo reikalaujama pinigų už paslaugą, kurios neprašė ir negavo.