Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko Juozo Naujalio muzikos gimnazijos kalėdinis koncertas, kaip ir kasmet, subūręs muzikos mylėtojus, menininkus, žodžio meistrus – visus, kurie jautrūs grožiui ir gėriui.
Vienatvė – tokia būsena, kai žmogus yra be artimųjų, draugų, gal net jaučiasi atstumtas, nereikalingas, liūdnas, nepasitikintis savimi ir pasauliu. Priežasčių, kodėl jis yra vienas, daug, bet kiekvienam jos skirtingos.
Lapkritis prasideda intensyviu lapų kritimu ir vėjo gūsiais. Tai mirties šuorai, nes ir gamtoje vyksta nykimo procesas. Įvairiaspalviais dažais išmarginta tyliai į ramybę ir tylą išeina gamta...
Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyvenimus, svarbu įvertinti situaciją pozityviai ir bandyti savo gyvenimo kryptį keisti: mokytis, ieškoti naujų būdų integruotis į visuomenę, nors ir nelabai pažįstamą, bet draugišką.
Justinas Marcinkevičius rašė: „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje.“ Iš tiesų, žodžio galia yra neįkainojamai didelė, nes ji gali šildyti žmogaus širdį net tada, kai sieloje dvelkia liūdesiu ar jau įsisupo vėtra.
Gyvenime kiekvienas žmogus randa savo vietą, atlieka misiją, kurią jam davė likimas ar Dievas, įprasmindamas savo būtį. Mokykla – vieta, kur žmogus pamato savo gyvenimo kryptį ir eina pagal ją. Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje besimokantiesiems kryptį rodo muzika, kuri kviečia į dar neišbandytus tolius, į meno erdves. Šiemet gruodį gimnazija minėjo 75 metų jubiliejų. Nuo 1950-ųjų, kai dešimtmetę mokyklą baigė pirmoji absolventė, gimnazija išleido 68 laidas; brandos atestatus gavo daugiau nei 1 000 abiturientų.
Žmogaus gyvenimas nėra vien tik juoda ir balta spalva, tai labai dažnai kompromisai, ką turime pasirinkti, kokia nuotaika dažniau nusveria mūsų dienas, metus ar net visą gyvenimą. Tačiau spalvos ima kalbėti, kai žmogus jas įsileidžia į savo gyvenimą. Balta įgyja pastelinių atspalvių arba net ryškesnių vaivorykštės akcentų, o juoda po truputį ima trauktis iš kasdienybės ir žmogus ima džiaugtis gyvenimu.
Mūsų visuomenėje dažnas slepia akis po kauke gal dėl nedrąsos, o gal stengdamasis būti saugus. Kartais toks vaizdas atrodo ironiškai skaudus, nes žmogus ima bijoti savęs – praeities, sutiktų žmonių žvilgsnio, ateities. Labai dažnai buvusio laiko šešėlis dar slenka iš paskos ir neleidžia sąžinei nurimti. Ar įmanoma ištaisyti praeities klaidas? Toks retorinis klausimas kirba pažiūrėjus Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį "Senos damos vizitas" (režisierius Aidas Giniotis).
Juozo Gruodžio konservatorijoje surengtas pirmasis respublikinis J.Gruodžio pianistų konkursas. Melodijos liejosi fortepijono klaviatūra, jaunieji pianistai stebino subtiliu muzikos pajautimu, išgaunamų akordų skambesiu.