Stiprių asmenybių istorija

Šios muzikinį išsilavinimą teikiančios įstaigos istorija prasidėjo nuo 1919 m., kai Juozas Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą. 1920 m. ji tapo valstybine muzikos mokykla. 1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva įsteigta aukštoji muzikos mokykla – Kauno konservatorija, kurioje buvo suformuotos kompozicijos, vargonų, fortepijono, styginių instrumentų, dainavimo, pučiamųjų instrumentų ir dirigavimo klasės.

Jeigu peržiūrėtume visą jos kūrimosi kelią, vertėtų paminėti daugelio žymių žmonių pavardžių, kaip Jonas Bendorius, Balys Dvarionas, Vladas Jakubėnas, Aleksandras Kačanauskas, Jurgis Karnavičius, Jonas Švedas, Juozas Tallat-Kelpša ir kt. Jie paliko savo įspaudus konservatorijos muzikinėje veikloje. Nuo 2007 m. įstaigos direktoriumi tapęs Kęstutis Bliujus savo aktyvumu pakeitė įstaigos įvaizdį, sumodernino interjerą, atvėrė langus į platesnes erdves savo ugdytiniams.

Šių metų birželis prasidėjo ypatinga švente konservatorijoje – per 99-erius jos egzistavimo metus vyko pirmasis respublikinis Juozo Gruodžio pianistų konkursas.

Didelės iniciatyvos ėmėsi Domantas Milius – pagrindinis organizatorius, veiklus jaunas vaikinas. Jis yra KTU Humanitarinių mokslų doktorantas, KTU Akademinio choro "Jaunystė" koncertmeisteris, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos vyr. fortepijono mokytojas ir vyr. koncertmeisteris.

Prie konkurso idėjos atsiradimo ir įgyvendinimo taip pat prisidėjo jaunoji muzikologė, buvusi konservatorijos auklėtinė Ingrida Alonderė. Savo idėjomis ir muzikologinėmis žiniomis padėjusi atrasti geriausią konkurso formatą, atliepiantį šių laikų Lietuvos jaunųjų muzikantų – pianistų poreikius.

Kiekvienas dalyvis labai kruopščiai ruošėsi konkursui: jų kūriniai ilgi, sudėtingi, pareikalavę nemažai laiko ir jėgų.

Bekuriant geresnį pasaulį

Jaunystė suteikia sparnus ir dovanoja veržlumą. Muzika tiems sparnams įduoda kitokį pagreitį – širdies jautrumu kurti kitokį pasaulį, kuriame daug spalvų ir šviesos. Pasak filosofo Arvydo Šliogerio, menas aukščiausia šio žodžio prasme yra transcendencijos įforminimas. Žinoma, jeigu to neatsitinka, meno kūrinys tampa nebylus ir negyvas. Taip ir muzikos kūrinys, išleistas į gyvenimą ne tik kūrėjo, bet ir perteikėjo rankomis, tampa labai svarbus ir prasmingas. Jau vien jį girdėti yra palaima.

Menas suburia panašių idėjų ir gebėjimų turinčius žmones. Kaip teigia filosofas Andrius Konickis, "eilėraščio žodis niekur nejuda, bet jis nuolat kreipiasi, linksta, kreipiasi į kitą". Muzika panašiai – ji kviečia visus tuos, kurie jautriai pažįsta pasaulį, girdi muziką kasdienybėje ir kuria visai kitokį pasaulį savo vaizduotėje.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos rytmetį konservatorijos koridoriuose jau būriavosi 50 geriausių jaunųjų pianistų iš Klaipėdos Stasio Šimkaus, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijų, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, Kauno 1-osios, Kauno Miko Petrausko, Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklų, Birštono, Kretingos, Neringos, Šilutės, Utenos meno mokyklų.

Pasipuošę įspūdingomis koncertinėmis suknelėmis arba klasikiniais juodais drabužiais, pilni rimties ir susikaupimo, – tokie atrodė konkurso dalyviai. Šventė graži, nuotaika pakili, bet dar yra atsakomybė už tai, ką esi parengęs parodyti, nes viskas bus vertinama žiūrovų ir, žinoma, vertinimo komisijos.

Autoritetinga žiuri

Pirmojo respublikinio Juozo Gruodžio pianistų konkurso vertinimo komisijos pirmininkė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, pianistė Rūta Rikterė. Ji yra baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir jos asistentūrą – stažuotę. Kartu su Zbignevu Ibelhauptu yra tarprespublikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laureatai, o 1991 m. pelnė tarptautinio fortepijoninių duetų konkurso Romoje laurus.

Nuo 1989-ųjų kartu su Z.Ibelhauptu ji puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Paklausta, pagal kokius kriterijus yra vertinami konkurso dalyviai, ji teigė, kad pasikliaujama 25 taškų vertinimo sistema, kuri taikoma už muzikinį meninį kūrinio turinio perteikimą ir techninį atlikimą.

Vertinti buvo nelengva, nes kiekvienas dalyvis labai kruopščiai ruošėsi konkursui: jų kūriniai ilgi, sudėtingi, išreikalavę nemažai laiko ir jėgų. Muziką reikia jausti, ja gyventi. Tas labai buvo pastebima konkurso dalyvių akyse, visoje laikysenoje. Buvo neįmanoma nepastebėti ir jaudinimosi – labai žmogiškos savijautos.

Konkurso meno vadovė – mokytoja ekspertė Laima Aksamitauskienė, konservatorijos Fortepijono metodinės grupės pirmininkė, J.Gruodžio konservatorijoje dirbanti jau 37 metus. Aktyvi, nuolat idėjų ieškanti ir jas įgyvendinanti pedagogė, Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos organizacinio komiteto narė, respublikinių ir tarptautinių pianistų konkursų vertinimo komisijos narė.

Ilgametė mišraus choro "Leliumai" koncertmeisterė, įvairių kamerinių ansamblių dalyvė, o J.Gruodžio konservatorijoje dėsto fortepijono specialybės pamokas. Konkurse dalyvavo ir jos parengtos mokinės: Elzė Kaziukonytė (D kategorija) ir Gražina Lukšytė (E kategorija). Abi konkursantės savose kategorijose užėmė antrąsias vietas.

Komisijos nariai – taip pat muzikos srityje nusipelnę veikėjai. Sergejus Okruška – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, pianistas. 1980 m. baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. M.Azizbekovos fortepijono klasę), jis studijavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje (prof. V.Meržanovo klasėje). Nuo 1974 m. koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. 1978 m. S.Okruška pelnė IV M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureato vardą. Nuo 2000 m. – ansamblio "Vilniaus arsenalas" narys.

Jurgis Aleknavičius – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos fortepijono mokytojas. 2008 m. stažavosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje, vėliau studijavo Norvegijoje, E.Griego muzikos akademijoje, baigė aspirantūros studijas Sankt Peterburgo valstybinės N.Rimskio Korsakovo konservatorijoje. Šiuo metu studijuoja atlikimo meno doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Rasa Derbutienė jau pažįstama iš kitų koncertinių konkursų. Ji yra Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, daugiau kaip 20 metų pirmininkavusi Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijai. Tuometėje valstybinėje konservatorijoje R.Derbutienė baigė fortepijono atlikimo meno studijas pas legendinį Lietuvos pianistą Povilą Stravinską.

Rūta Varnienė – Kauno Miko Petrauko muzikos mokyklos fortepijono klasės vadovė, mokytoja ekspertė. Energijos ir veržlumo pilna mokytoja, pasirinkusi kelionę per erdvę ir laiką. Būtent muzika ir leidžia pasirinkti tokį kelią, kuriame, pasak poetės Sylvios Plath, "ir žvaigždės verias tarp lelijų".

Svarbiausi įvertinimai

Svarbiausias ir nerimo pilnas konkurso akcentas – nugalėtojų paskelbimas. Vienintelis konkurso "Grand Prix" atiteko Jokūbui Jakeliui (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja ekspertė Edita Matulionienė). Vaikinas atliko Josepho Haydno Sonatą D-dur I dalį, Hob. XVI:37, ir Stasio Vainiūno "Pakalnutės žydi" iš ciklo "Gimtinės pievos".

Tarp A ketegorijos (3–4 klasės) dalyvių pirmoji vieta skirta Laurai Stonytei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja metodininkė Ramutė Pečeliūnienė) ir Rasai Petrauskaitei (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, mokytoja Agnė Pranculytė-Jončienė). Tarp B kategorijos (5–6 klasės) pirmoji vieta skirta keliems mokiniams: Agnei Alijauskaitei (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, mokytoja Agnė Pranculytė-Jončienė), Nortei Karaliūtei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja Svetlana Mažeikienė), Medai Siliūtei (Šilutės meno mokykla, mokytoja Liudmila Sandra Tunaitienė), Agnei Šulniūtei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja Edita Matulionienė).

Tarp C kategorijos (7–8 klasės) dalyvių pirmoji vieta skirta Mindaugui Baliukevičiui (Utenos meno mokykla, mokytoja Ingrida Dirmienė). D kategorijos (9–10 klasės) pirmosios vietos laimėtojai: Simonas Miknius (Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, mokytojas Motiejus Bazaras) ir Sibilė Zavadskytė (Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, mokytoja Vaida Kirvelytė). Pirmoji vieta neskirta E kategorijos (11–12 klasės) dalyviams. Tai gražus būrys jaunųjų talentų, kuriems muzika yra ne tik malonus širdžiai užsiėmimas, bet ir pašaukimas kurti, ieškoti, kitaip perteikti visa tai, ką jauti, kuo gyveni. Muzika kviečia pažinti dvasios pasaulį su visomis savo apraiškomis. Konkurso laureatai ir dalyviai apdovanoti įsimintinomis dovanėlėmis. Jų visų veiduose švietė šypsenos – buvo laimingi.

Taigi muzika kviečia kurti, kaip ir poezija – užrašyti kiekvieną subtilų širdies virpesį, kaip dailė kviečia imtis teptuko ir piešti. Poetė Dovilė Kuzminskaitė knygoje "Obsesijos" (2018) rašo: "Tikras poetas privalo mokėti dūsaut,/ žvelgt veršiuko akim/ atsimerki – dangus ir nelyja,/ Viešpats žiūri pro debesio kampą". Menininkai kitaip mato kasdienę rutiną, su muzika draugaujantys junta pasakytą žodį jautriau, kasdienybė jiems nušvinta vaivorykštės spalvomis, tereikia tik užsimerkti ir svajoti, girdėti tai, kas kitiems neįmanoma išgirsti paprasta ausimi. Muziką reikia jausti.