Armėnijoje minimos 98-osios genocido metinės, kai valdant Osmanų imperijai nužudyti šimtai tūkstančių armėnų. Turkija iki šiol neigia, kad tai buvo genocidas, teigia, kad tai – dalis per Pirmąjį pasaulinį karą vykusių kovų. Iki šiol šis istorinis klausimas – pleištas tarp Armėnijos ir Turkijos.

Minėdami genocido metines armėnai ragina pasaulį pripažinti, kad 1915–1917 metais – Osmanų imperijos vykdytos masinės žudynės, per kurias žuvo 1,5 mln. jų tautiečių, buvo genocidas, kruopščiai suplanuotas osmanų vadovybės. Turkija tai neigia, tvirtindama, kad žuvo 300–500 tūkstančių armėnų ir maždaug tiek pat turkų. Tai buvo Pirmojo pasaulinio karo aukos, armėnams sukilus prieš Osmanų imperijos valdovus ir prisidėjus prie įsiveržusių rusų pajėgų.

Sostinės Jerevano centre susirinkę tūkstančiai armėnų minėjo 98-ųjų žudynių metines ir ragino Turkiją pripažinti prieš beveik 100 metų vykdžius genocidą.

„Visa Armėnija, armėnų diaspora ir jaunimas jau keturiolika metų šią dieną uždega deglus ir kovoja dėl teisingumo“, – teigė Armėnijos revoliucinės federacijos atstovas Arturas Kazaryanas.

Daugybė žmonių dalyvavo eitynėse Jerevano gatvėmis iki genocido paminklo, kurio centre dega amžinojo ugnis.

Istorikai teigia, kad armėnų genocidas buvo pirmasis modernus genocidas, planuotas ir vykdytas valstybiniu lygmeniu. Jo iki šiol nepripažįsta Turkija ir kai kurios kitos šalys.

Manoma, kad Turkija atsakomybės prisiimti nenori, bijodama sustiprinti kitų tautinių mažumų, pavyzdžiui kurdų, nepriklausomybės siekimą. Turkų ir armėnų konfliktas gvildenamas užsienyje – pripažinę genocidą tampa armėnų draugais, tačiau kartu ir turkų pasipiktinimo taikiniu. Prancūzijoje priėmus įstatymą, kuriuo draudžiama neigti armėnų genocidą ir už tai numatomos griežtos bausmės, turkai buvo įšaldę santykius su Paryžiumi. Tiesa, vėliau įstatymas atšauktas.

Turkija ir Armėnija diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1993 m. Ankara uždarė sieną su kaimyne dėl krikščioniškos Armėnijos ir musulmoniško Azerbaidžano karo dėl Kalnų Karabacho.