Margaret Thatcher (Margaret Tečer), Didžiosios Britanijos „Geležinė ledi“, trečiadienį buvo palydėta į paskutinę kelionę su didelėmis iškilmėmis ir su protestais, kurie atspindi jos, kaip visuomenę skaldančios politinės figūros, statusą.

„Šiandien atsisveikiname su viena įtakingiausių 20 amžiaus politikių. Ir Didžioji Britanija, ir pasaulis neteko išskirtinės asmenybės. Margaret Tečer veikla palieka reikšmingą pėdsaką istorijoje, ją minės ne viena karta", - sako Prezidentė.

Valstybės vadovės teigimu, M. Tečer įrodė, kad atkakliai ir sunkiai dirbant galima pasiekti tai, kas neįmanoma. Ši politikė pakeitė Didžiają Britaniją ir pasaulį. Lietuvos Prezidentė su M. Tečer buvo susitikusi asmeniškai prieš dešimtmetį.

Londono vyskupas Richardas Chartresas (Ričardas Čartrsas), kreipdamasis į 2,3 tūkst. Šv.Pauliaus katedroje susirinkusių laidotuvių dalyvių, užsiminė apie tas stiprias emocijas, kurias velionė kelia ir dabar, praėjus 23 metams po pasitraukimo iš ministro pirmininko posto.

„Ta prieštaringų nuomonių audra sukasi aplink ponią Thatcher, kuri tapo simboline figūra, net -izmu. Bet šiandien tikrosios Margaret Hildos Thatcher palaikai yra čia, jos laidotuvių pamaldose“, - sakė vyskupas.

„Yra svarbi vieta debatams apie politiką ir palikimą, ... bet čia, šiandien, (tam) nei laikas, nei vieta“, - pridūrė jis.

„Po gyvenimo, nugyvento politinių ginčų kaitroje, audros, stojo didelė ramybė“, - sakė vyskupas.

Ceremonija Šv.Pauliaus katedroje, surengta devynios dienos po to, kai 87 metų M.Thatcher mirė nuo insulto, buvo pirmosios ministro pirmininko laidotuvės nuo 1965-iaisiais įvykusių Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio), kuriose dalyvavo karalienė.

Garsiojo parlamento Big Beno laikrodžio varpai tylėjo, kai vienos įtakingiausių ir labiausiai visuomenę skaldančių premjerų karstas, uždengtas Jungtinės Karalystės vėliava, buvo užkeltas ant lafeto ir vežamas Londono gatvėmis, kuriose garbės sargyboje budėjo 700 sausumos pajėgų karių, jūreivių ir oro pajėgų narių paradinėmis uniformomis.

Prižiūrėti tvarkos buvo atsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. policininkų. Saugumas buvo sustiprintas po pirmadienio sprogimų per Bostono (JAV) maratoną, per kuriuos žuvo trys ir buvo sužeista dar daugiau kaip 170 žmonių.

Procesijos priekyje ėjo Karališkojo jūrų pėstininkų korpuso orkestras, kuris grojo Frederico Chopino (Frederiko Šopeno), Ludwigo van Beethoveno (Liudvigo van Bethoveno) ir Felixo Mendelssohno (Felikso Mendelsono) laidotuvių maršus, o iš Londono Tauerio kas minutę buvo paleidžiami šūviai.

„Norėjau pagerbti geriausią ministrą pirmininką po Churchillio“, - sakė Gloria Martin (Glorija Martin), septintą dešimtį metų einanti nekilnojamojo turto vystytoja, kuri prie krūtinės buvo prisisegusi daug ženkliukų su užrašu „Aš myliu Maggie (Magę)“.

„Ji buvo stipri, ji buvo ryžtinga ir savo šalį kėlė aukščiau bet kokios populiarumo idėjos. Žmonės už tai ja žavėjosi, net jeigu jiems ir nepatiko Thatcher politika“, - sakė ji.

Prie laidotuvių procesijos maršruto susirinkę žmonės pagerbdami velionę plojo arba protestuodami nepritariamai šaukė. Kai kas, pro šalį slenkant laidotuvių procesijai, tylomis atsuko jai nugaras, vienas vyras laikė užrašą „Ilsėkis gėdoje“.

Minioje palei procesijos maršrutą buvo kilę ginčų tarp M.Thatcher šalininkų ir oponentų.

Karstą trečiadienį atvežus į Šv.Pauliaus katedrą, kur kiek vėliau, 11 val. (13 val. Lietuvos laiku), prasidėjo laidotuvių pamaldos, jį katedros vakariniais laiptais užnešė aštuoni kariškiai iš junginių, dalyvavusių Folklandų kare, o iš paskos ėjo du broliai, kurie liko gyvi per tą karą argentiniečiams atakavus jų laivą.

Pačioje katedroje tarp kviestinių dalyvių buvo karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), jos vyras princas Philipas (Filipas), velionės politiniai kolegos ir priešininkai, garbūs asmenys iš viso pasaulio, 11 premjerų ir du buvę JAV valstybės sekretoriai.

Ceremonija buvo tradicinė, ori ir labai britiška. Laidotuvių dalyviai į katedrą suėjo skambant britų kompozitorių, tarp jų - Edwardo Elgaro (Edvardo Elgaro) ir Ralpho Vaughano Williamso (Ralfo Vono Viljamso), muzikai, per pamaldas skambėjo pačios M.Thatcher parinktos giesmės ir Biblijos ištraukos.

Jos 19 metų vaikaitė Amanda Thatcher perskaitė ištrauką iš apaštalo Pauliaus laiško efeziečiams: „Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais.“

Velionė augo sunkiai dirbusioje metodistų šeimoje, jos tėvas buvo bakalėjininkas.

Tiek ja besižavinčius, tiek jos nekenčiančius labiausiai traukia klasikinis M.Thatcher įvaizdis - itin tvirtos ir savimi pasitikinčios lyderės.

Šv.Pauliaus katedros diakonas Davidas Isonas (Deividas Aizonas) prisiminė „jos narsą, jos tvirtybę ir jos ryžtą pasiekti tai, ką ji tikėjo esant teisinga dėl bendrojo gėrio“.

M.Thatcher karstas buvo vežamas nuo parlamento rūmų iki Danų Šv.Klemenso bažnyčios, kur buvo surengtos pamaldos.

Iš ten karstas, užklotas Britanijos vėliava, papuoštas didele baltų rožių puokšte ir kortele su jos vaikų užrašu „Mylima motina — amžinai mūsų širdyse“, buvo vežamas į katedrą ant patrankos lafeto, traukiamo šešių juodų arklių ir Karališkojo raitosios artilerijos pulko.

Ši moteris buvo žinoma kaip „Geležinė ledi“ dėl ryžtingų pokyčių Britanijoje jai vadovaujant 1979-1990 metais, kai buvo privatizuojamos valstybinės įmonės ir švelninamos ekonomikos reguliavimo priemonės, sukėlusios perversmą, kurio padariniai jaučiami iki šiol. Ji mirė balandžio 8-ąją, būdama 87 metų.

M.Thatcher iškilmingai laidojama, demonstruojant karinę pagarbą, tačiau ši ceremonija nėra oficialios valstybinės laidotuvės, kurioms surengti reikalingas balsavimas parlamente.

Vis dėlto daugeliui krito į akis, kad ši ceremonija yra ne mažiau pompastiška negu princesės Dianos laidotuvės 1997 metais ir paskutinis atsisveikinimas su Karaliene Motina Elizabeth (Elzbieta) 2002-aisais.

Tai kelia susierzinimą kai kuriems britams, įsitikinusiems, kad jos palikimas yra šalies visuomenės ir ekonomikos susiskaldymas.

„Kaip ir bet kas kitas, ji nusipelnė padorių laidotuvių, tačiau ne mokesčių mokėtojų sąskaita“, - sakė 69 metų protestuotoja Patricia Welsh (Patrišija Velš).

Tačiau dešimtys žmonių naktį praleido prie XVII amžiuje pastatytos katedros, tikėdamiesi pamatyti vėliava uždengtą M.Thatcher karstą ir jos karinę palydą. Dar šimtai susirinko likus kelioms valandoms iki laidotuvių pradžios.

„Atvykau paminėti didžiausios mūsų modernaus amžiaus didvyrės, - sakė 25 metų Anthony Boutallis (Entonis Butalis), laikantis mėlyną rožę. - Ji pakėlė parklupdytą valstybę ir įkvėpė jai naujos gyvybės.“

Garbės sargyba skaisčiai raudonais mundurais ir meškos kailio kepurėmis atidavė pagarbą kartui, kai jis artėjo prie katedros, o raudonus mundurus vilkintys veteranai, žinomi kaip Čelsio pensininkai, stovėjo išsitempę ant bažnyčios laiptų.

Tarp žiūrovų buvo mokytojas pensininkas Henry Page'as (Henris Peidžas), stovintis prie katedros ir protestuojantis prieš itin brangias laidotuves: „Daugiau nei 10 mln. svarų mūsų pinigų torės laidotuvėms!“

Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) tvirtino, kad ši ceremonija yra „deramas pagarbos ženklas didžiai ministrei pirmininkei, gerbiamai visame pasaulyje.“

Kai kurie garsūs svečiai neatvyko, tarp jų buvusi JAV pirmoji ponia Nancy Reagan (Nensi Reigan), kurios velionis vyras prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) palaikė artimus santykius su M.Thatcher. Laidotuvėse nedalyvavo buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas; Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiuntė savo užsienio reikalų ministrą, o buvę JAV prezidentai Billas Clintonas (Bilas Klintonas), George'as H.W.Bushas (Džordžas H.V.Bušas), George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) bei jų antrosios pusės atsisakė dalyvauti.

Argentinos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Alicia Castro (Alisija Kastro) taip pat ignoravo kvietimą.

M.Thatcher 1982 metais pasiuntė savo pajėgas susigrąžinti Folklando salų, kai Argentina pradėjo karinę invaziją į tą atokią Britanijos teritoriją Atlanto vandenyno pietuose.

Britanijos pirmoji ministrė pirmininkė moteris, kuri valdė nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų, gyvenimo pabaigoje kentėjo nuo silpnaprotystės ir retai rodėsi viešumoje.

Jai balandžio 8-ąją mirus, užuojautos ir pagarbos velionei žinutės plūdo iš viso pasaulio.

Jos akcentavo tą vaidmenį, kurį ji suvaidino nuleidžiant „geležinę uždangą“ - užmegzdama ryšius su SSRS lyderiu M.Gorbačiovu ir įtikindama tuometinį JAV prezidentą R.Reaganą padaryti tą patį.

M.Gorbačiovas ir R.Reagano našlė Nancy į laidotuves negalėjo atvykti dėl silpnos sveikatos.