- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai.
Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį. Nusivylę Vakarų rinkomis, investuotojai gręžiasi į Aziją ir Artimuosius Rytus, o štai smulkiesiems investuotojams patariama pinigus investuoti į valstybines obligacijas ar dolerius.
„Barclays“, IBM, „Western Union“ – šios milžinės kompanijos į Lietuvą krizės laikotarpiu atsinešė didžiausias investicijas. Netrukus Vilniaus laukia dar ketvirčio milijardo litų investicinė injekcija – verslo centrą planuoja statyti Norvegijos verslininkai. Lietuvą užsieniečiai renkasi dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, mažesnio darbo užmokesčio.
Tiesa, Europoje jau kurį laiką sklando antrosios finansinės krizės nuojautos, kad ji neaplenks Lietuvos prognozuoja ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. O kokios užsienio finansų ekspertų prognozės? Apie tai – pokalbis su Londone, kompanijoje, užsiimančioje makroekonominiais tyrimais besivystančiose šalyse Azijai ir Artimiesiems Rytams, dirbančiu ekspertu Pauliumi Kunčinu.
Liepos pabaigoje amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Rubini, kuris, beje, išpranašavo 2008-ųjų finansinę krizę, pareiškė, kad euro zona žlugs vėliausiai po pusmečio, o po 3–6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų. Kokios Jūsų prognozės? Ar išsikapstys Europos Sąjunga iš duobės?
Manau, kad laiko neliko daug. Manau, kad rugsėjo ir spalio mėnesį Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos politiniams elitams teks susitarti, kaip sukurti ir išlaikyti Europos ir euro zonos mechanizmą.
Lietuvos gyventojai nėra itin ryžtingi investuotojai, ypač krizės metu. Vis dėlto į kokias šalis siūlytumėte kreipti Lietuvos verslo investicijas?
Kas yra pesimistiškai nusiteikę, tam pasirinkimas nėra didelis. Galima investuoti į JAV dolerius, į pirmaujančias JAV kompanijas, kurios rodo neblogą augimą. O tiems, kas mėgsta riziką, pasirinkimo daugiau. Jei tikite, kad euro zona išliks, yra įdomių pozicijų. Tai ir Italijos obligacijos, ir Ispanijos obligacijos, netgi žinau, kas investuoja į Graikijos. Bet čia būtų labai rizikinga pozicija. Dabar didelis dėmesys skiriamas Azijai, ypač toms naujoms ir kylančioms rinkoms, pavyzdžiui, Mongolijai, kuri tik atrado resursų ir faktiškai yra nepaveikta recesijos. Joms per artimiausius 15 metų žadamas vos ne 10–15 proc. BVP augimas.
O ką daryti smulkiesiems investuotojams, paprastam piliečiui, kuris turi nedaug pinigų?
Šiuo metu aš vis dėl to būčiau linkęs perdaug nerizikuoti, išlaukti, kas įvyks rugsėjo –spalio mėnesį, kai vyks didieji susitikimai, ir ką nuspręs Europos centrinis bankas. Tai yra lemtingi ėjimai, ir aš manau, spekuliuoti prieš tuos ėjimus būtų sunku paprastam, smulkiam investuotojui. Todėl aš siūlyčiau įdėti saugiau – arba į valstybės obligacijas, arba, jei jūs norite dar saugiau, į JAV dolerį.
Tai kada ta euro zonos krizė baigsi? Ar ekspertai turi kokių nors prognozių?
Aš manau, kad pati krizė tęsis dar kurį laiką. Ta pagrindinė krizė gali baigtis per 6–12 mėnesių, nors tas procesas truks gal kokius 5–10 metų. Bet tai neturėtų pamaišyti tokių šalių kaip Lietuva augimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos banko apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...