- Lrt.lt inf
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei metus analizavusi gautas paraiškas ES paramai gauti, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neįžvelgė perspektyvų nė vienoje iš 180 paraiškų kurti ar renovuoti alternatyvios elektros energijos jėgaines. Paraiškas teikę verslininkai tikina, kad toks valdžios požiūris – tiesiog pasityčiojimas ir dėl to Lietuva gali prarasti iki milijardo litų paramos kaimui.
Prieš metus Žemės ūkio ministerija vėjo, hidro ir kitą žaliąją energetiką nusprendė finansuoti iš Kaimo plėtros programos pinigų. Tokia parama turėjo padėti plėtoti kaime ne žemės ūkio verslą.
Ministerija sulaukė beveik 200 paraiškų, tač
iau galiausiai jas visas atmetė. Ministerija aiškina, kad projektai negyvybingi, nes neaišku, už kokią kainą alternatyviosiose elektrinėse pagaminta elektra būtų pardavinėjama, mat dabar planuojami kainodarą lemsiantys įstatymai.
„Mano nuomone, tai absurdiški paaiškinimai, kodėl jie atmetė paraiškas. Atmetė, nes negali prognozuoti 5 metų elektros energijos kainų. Per tuos aštuonis metus, kiek mes dirbame, elektros energijos kaina buvo 17 ct, 20 ct, šiuo metu 26 ct. Ir aš nemanau, kad ji gali mažėti“, – sakė Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas.
„Prognozės verslo plane turi būti grindžiamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis šios dienos situacija ir atsižvelgiant į tai, kas buvo vakar. Tiek Nacionalinė mokėjimų agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija mano verslo planą nori vertinti atsižvelgdamos į tai, kas bus planuojama rytoj“, – sakė taip pat paraišką teikęs Audrius Vaičiūnas.
„Čia mes kalbam apie naujus verslus, kur nėra patirties. Niekas Lietuvoje iki šiol to nėra daręs ir mes neturim metodikos taip pat. Pati agentūra, jos vertintojai neturi pagal ką vertinti. Juolab kad dar nėra Seime ir energetikos įstatymo, jis dar tik pakeliui“, – teigė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
Verslininkai skundžiasi paraiškoms parengti išleidę dešimtis tūkstančių litų. Be to, stabdydama šią paramą valstybė esą prarado ne tik 200 mln. litų iš Europos Sąjungos paramos, bet ir dar apie 100 mln. litų verslo investicijų. Viceministras sako nematąs nieko nuostabaus, kad iš daugybės paraiškų nebuvo nė vienos vertos paramos. Be to, pasak jo, nereikėtų vertinti šio įvykio kaip žalos žemės ūkiui.
„Kaimo žmonių, kai pasižiūrėjom pagal valdas, berods, iš visų 180 pareiškėjų tiktai du ar trys buvo. Jūs puikiai suvokiate, kad ten kaimo žmonėmis tikrai nekvepia“, – sakė M. Kuklierius.
Kaimo plėtros programai 2007–2013 m. iš Europos Sąjungos numatyta skirti kone 900 mln. litų. Žemės ūkio ministerija deklaruoja kol kas panaudojusi vos kiek daugiau nei 1,5 proc.
Žemės ūkio viceministras sako jokių grėsmių dėl to neįžvelgiantis ir siūlo palaukti kito mėnesio, kai esą paaiškės visų programai paraiškas teikusiųjų projektų likimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumą
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...