- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažniausiai į litus keičiamos užsienio valiutos trejetuke atsirado Norvegijos krona, parodė SEB banko šių metų liepos–lapkričio mėnesiais atlikta privačių klientų grynųjų pinigų valiutos keitimo operacijų banko skyriuose analizė.
Minimu laikotarpiu banko skyriuose Norvegijos kronos pirkimo ir pardavimo operacijos sudarė apie 12 proc. visų šio tipo operacijų, o vidutinė į litus keičiama suma, palyginti su kitomis užsienio valiutomis, yra didžiausia.
Kaip įprastai analizuojamu laikotarpiu daugiausia pirkta ir parduota eurų – 50 proc. visos keičiamos valiutos, JAV dolerių – apie 18 procentų. Svarų sterlingų keitimo operacijos tesudarė 6 proc. visų šio tipo operacijų.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienė teigimu, didžiausias netikėtumas yra tai, kad Norvegijos kronų perkama ir parduodama dvigubai daugiau negu Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.
„Analizuodami, kiek užsienio valiutos gyventojai keičia į litus banko skyriuose, nustatėme, kad minimu laikotarpiu į litus grynaisiais pinigais keičiama vidutinė Norvegijos kronų suma, palyginti su kitomis valiutomis, yra didžiausia – beveik 14 tūkst. litų. Kitų Skandinavijos šalių, pavyzdžiui, Danijos ir Švedijos kronų vidutinė keičiama suma yra daugiau negu perpus mažesnė ir siekia apie 6 tūkst. litų, o Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – tik apie 2 tūkstančius“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, besikeičiantis užsienio valiutos populiarumas patvirtina ir stiprėjančias naujas emigracijos kryptis.
Statistikos departamento duomenimis, pernai didžiausia dalis išvykstančiųjų (26 proc.) deklaravo išvažiuojantys į Didžiąją Britaniją. Į Norvegiją emigravo tik 2,4 proc. arba daugiau kaip 500 gyventojų, deklaravusių savo išvykimą. Tačiau, palyginti su 2008 metais, lietuvių, emigruojančių į šią šalį, skaičius padidėjo beveik 60 procentų.
„Viena iš tokio pasirinkimo priežasčių galėjo būti smarkiai pablogėjusi ekonominė situacija populiariausiose tarp lietuvių pasirinktų šalių – Ispanijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu Norvegijoje pasaulinės krizės atgarsiai buvo švelnesni,“ – pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė.
SEB banko duomenimis, įvertinus gyventojų konkrečiame Lietuvos regione skaičių, didžiausia grynųjų pinigų užsienio valiuta keitimo operacijų apyvarta yra Kaune ir Klaipėdoje. Kaune daugiausia perkama ir parduodama JAV dolerių, kituose miestuose – eurų.
„Valiutos keitimo operacijų analizė parodė, kad daugelyje didesnių šalies miestų, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje ir kituose, išskyrus Vilnių, gyventojai į litus keičia bene didžiausias Norvegijos kronų sumas. Pavyzdžiui, banko skyriuje vidutinė vieno kliento keičiama suma Norvegijos kronomis Kaune siekia apie 33 tūkst. litų, Klaipėdoje – 18 tūkst. litų. Tuo tarpu sostinėje vidutinė keičiama Norvegijos kronų suma yra 3,6 tūkst. litų“, – apie analizės rezultatus pasakoja J. Varanauskienė. Iš mažesnių šalies miestų išsiskiria Kretinga – čia vidutinė keičiama Norvegijos kronų suma siekia 11,8 tūkst. litų, Palangoje – 19,5 tūkst. litų.
Per pirmą 2010 metų pusmetį Lietuvos gyventojai gavo 1,5 mlrd. litų perlaidų iš užsienio. Didžiausia jų dalis – tai tėvynainių perlaidos. „Pinigai iš užsienio tėvynę pasiekia ne tik per bankus. Pasaulio banko tyrimas rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse neoficialiais kanalais į gimtąsias šalis persiunčiama ar pervežama beveik antra tiek pinigų. Tačiau tikėtina, kad mūsų šalyje ši neoficialioji dalis yra mažesnė“, – sako J. Varanauskienė.
Tam įtakos, pasak ekspertės, turi tai, kad, būdami Europos Sąjungos nariais, Lietuvos gyventojai gali kur kas lengviau rasti legalų darbą, atidaryti sąskaitas užsienio bankuose. Be to, pinigų pervedimas iš kitų Europos Sąjungos, o ypač euro zonos šalių, į Lietuvą kainuoja kur kas mažiau negu į kitas pasaulio šalis.
J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad gyventojams, kurie vienu ypu parduoda dideles užsienio valiutos sumas ir gauna keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų, svarbu iš anksto būti apgalvojus, kam ir kada tie pinigai bus išleisti, ypač tuo atveju, jei tokios pajamos nėra nuolatinės.
„Šalies bankuose galimybės padėti terminuotąjį indėlį Norvegijos kronomis yra ribotos. Žinoma, kronas galima laikyti banko sąskaitose, tačiau už tai palūkanos nebus mokamos. Todėl gyventojai renkasi paprasčiausią būdą – keičia Norvegijos kronas į litus arba eurus. Norintieji pagausinti turimas lėšas turi keletą alternatyvų – arba iškeistas lėšas padėti kaip indėlį ir taip papildomai gauti palūkanų, arba, atsižvelgę į artimiausius poreikius ir galimą riziką, laukti dar palankesnio Norvegijos kronos ir lito ar euro kursų santykio“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
SEB grupės analitikai prognozuoja, kad Norvegijos krona kitų valiutų (JAV dolerio, euro) atžvilgiu artimiausiu metu turėtų stiprėti. Tokioms prognozėms prielaidas sudaro tai, kad šios šalies ekonomika krizės metu sumenko palyginti nedaug, o šalis toliau išlieka aktyvia žaliavų eksportuotoja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...