Didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai naujausioje banko paskelbtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje" iš esmės teigiamai vertina naujosios vyriausybės krizės įveikimo planą, tačiau pripažįsta, kad pradėjus jį įgyvendinti, papildoma našta užguls įvairių socialinių grupių pečius.

Banko ekspertų nuomone, Lietuvos situacija smarkiai skiriasi nuo padėties išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse, todėl nėra korektiška lyginti Lietuvą su šiomis šalimis ir kopijuoti jų mokesčių mažinimo iniciatyvas.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos kredito reitingas yra net keliomis pakopomis blogesnis nei Vokietijos, tačiau ir tai dar ne visiškai atspindi šiuo metu susiklosčiusias dramatiškas Lietuvos biudžeto deficito finansavimo problemas.

„Mėgindamos rasti pinigų ambicingiems ekonomikos skatinimo programoms, didžiosios Europos valstybės finansų rinkoje „išstumdo" silpnesnes, todėl pastarosioms tenka kliautis savo jėgomis arba kviestis į pagalbą Tarptautinį valiutos fondą", - pristatydamas 34-ąjį „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" leidinį sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, 2009-2010 m. Lietuvos ekonomikos būklė bus tokia sudėtinga, kokia dar nebuvo nuo pat 1993 metų. SEB banko analitikų prognozėmis, tiek kitąmet, tiek 2010 m. šalies BVP smuks po 2 procentus.

„Ilgalaikė recesija neigiamai atsilieps biudžeto pajamoms tuo metu, kai itin sunku pasiskolinti lėšų priimtinomis sąlygomis vidaus ir išorės rinkose. Štai kodėl reikėtų atmesti iš pirmo žvilgsnio patrauklias ekonomikos skatinimo mažais mokesčiais idėjas, kurios sutrikdytų atlyginimų ir pensijų mokėjimą valstybės sektoriaus darbuotojams, pensininkams arba užtrauktų didžiulę valstybės skolą ateities kartoms", - sakė banko analitikas.

SEB banko analitikų apskaičiavimu, krizės įveikimo plane numatytos 2 mlrd. litų vertės mokesčių reformos didžiausią naštą teks prisiimti verslui - apie 1,2 mlrd. litų.

Dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų pakilus kainoms, socialinių išmokų gavėjams ir pensininkams teks sumokėti apie 400 mln. litų, o samdomiesiems darbuotojams - 330 mln. litų.

Samdomųjų darbuotojų lėšų netektis dėl išaugusio PVM ir akcizų būtų daug didesnė - apie 630 mln. litų, tačiau ši visuomenės grupė gaus dalinę 300 mln. litų kompensaciją, kaip numatyta, sumažinus gyventojų pajamų mokestį nuo 24 proc. iki 21 proc. ir pakeitus NPD skaičiavimo tvarką.

Anot G.Nausėdos, verslininkams skausmingiausia yra tai, kad jie nebeturės laiko pasirengti mokesčių pertvarkymams.

„Krizei pasiekus Lietuvą daug greičiau nei įsivaizduota, reikia imtis sprendimų jau šiandien, nes rytoj bus per vėlu", - sakė G.Nausėda. Analitiko nuomone, sunkokas mokesčių reformos krūvis tenka socialiai pažeidžiamoms grupėms, todėl neatidėliojant turėtų būti parengtas jų realiųjų pajamų apsaugos mechanizmas. „Juk tokia ir buvo pradinė specialistų idėja - naikinti PVM lengvatas, kad jomis nesinaudotų ir turtingieji, bet kartu numatyti tiesiogines kompensacijas nepasiturintiems", - teigė G.Nausėda.

Anot SEB analitikų, niūrioje ekonomikos padangėje yra ir viltingų ženklų. Visuotinė recesija numušė naftos kainas iki seniai neregėto lygio, o kitąmet jos gali būti dar mažesnės ir pasiekti 25 dolerius už 1 barelį.

Kaip teigė G.Nausėda, euras gali netikėtai „priartėti" prie Lietuvos, nes energetikos dedamoji infliacijai Lietuvoje turi didesnės teigiamos įtakos nei daugeliui Europos Sąjungos šalių.

Reaguodamas į naujausius pokyčius, SEB bankas sumažino 2009 m. ir 2010 m. prognozuojamus vidutinės infliacijos rodiklius atitinkamai iki 6 ir 5 procentų. Jau 2011 m. pabaigoje vidutinė metų infliacija Lietuvoje gali būti maždaug tokia pati kaip Mastrichto infliacijos kriterijus, t. y. 3-3,5 procento. SEB analitikų nuomone, svarbu, kad vietoje infliacijos nebūtų pažeistas fiskalinio deficito konvergencijos kriterijus, kuris sudaro 3 proc. BVP.