- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amazonės miškai dažniausiai įvairiose naujienose linksniuojami dėl nesibaigiančių kirtimų. Šie „planetos plaučiai“ turėtų užimti beveik 4 milijonus kvadratinių kilometrų, nors šis skaičius kasmet mažėja. Žurnalas „Nature“ rašo, jog masiniai kirtimai buvo pristabdyti (praėjusiais metais iškirstas tris kart mažesnis plotas, nei 2004-aisiais), tačiau dėl globalios klimato kaitos bei jau padarytos žalos miškams kyla gausybė kitų problemų. Drėgniausiems planetos miškams gresia net didžiulė sausra.
Mokslininkai Amazonės baseiną ir miškus kartais vadina pasaulio laukinės gyvūnijos sostine. Šie atogrąžų miškai – tai namai tokiam kiekiui gyvūnų, kad tyrinėtojai turbūt niekuomet nesugebės visų jų atrasti.
Tačiau verslininkams ir ūkininkams nelabai rūpi retos rūšys. Amazonės baseino miškai buvo kertami ne tik dėl medienos, bet ir todėl, kad ekonomiškai stiprėjančios Brazilijos ūkininkai turėtų kur auginti savo produkciją. Paskutinės studijos duomenimis besaikus kirtimus pavyko pristabdyti.
Tačiau Ericas Davidsonas iš Miškų tyrimo centro pastebi, kad šio regiono miškų sausasis sezonas ilgėja. „Miškas turėtų būti atsparus klimato pokyčiams. Tačiau kai kinta viso pasaulio klimatas, keičiasi žemės plotų paskirtis, auga tarša dėl medienos pramonės bei dažniau kyla gaisrai – visų šių priežasčių kompleksas padaro miškų ekosistemą pažeidžiamą ir veda į jų nykima“, - teigė jis.
Taigi mokslininkai labiausiai nerimauja dėl šių procesų Amazonėje:
Sausrų – tikrai neįtikėtina problema „lietaus miškuose“. Dėl kintančių šiltųjų srovių vienu metu miškai išgyvena sausras, o kitu metu – stiprų lietų atnešantį potvynius. Didieji medžiai gali pasiekti gruntinius vandenis ir atlaikyti nepalankų klimatą. Tačiau 2005-aisiais pietvakarių Amazonės miškams smogusi sausra pakirto ir juos – nudžiūvo dideli miško plotai.
Gaisrų – kurie yra sausrų padariniai. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško išdėgė 1998-aisiais, sausrų metu. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, gaisrai šiame regione gali turėti ir teigiamą efektą. Į atmosferą kylantys dūmai turi įtakos būsimiems krituliams. Lyja mažiau, todėl sparčiau gali augti nauji medžiai jau susenusių ar nuvirtusių medžių vietoje.
Keičiama žemės paskirtis – Brazilija pirmauja tarp sojų pupeles eksportuojančių šalių ir jos ūkininkai stengiasi rasti plotų šiems augalams auginti. Šiandien dauguma ūkininkų įtikinti bent dalyje turimos žemės palikti augantį mišką. Tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad jei bus iškirsta 40 proc. Amazonės baseine augančių miškų, likusi dalis pradės merdėti.
„Šiltnamio efekto“ dujų – mokslininkai mėgsta Amazonės miškus vadinti anglies dvideginio „kriaukle“. Kol kas šie plotai sugeria, galima sakyti, viso pasaulio į aplinką išmestas klimato atšilimą skatinančias dujas. Be jų klimatas žemėje šiltų daug sparčiau. Gera naujiena – nepaisant viso to, ką žmonija jiems padarė, šio regiono miškai vis dar didžiuliais „siurbia“ iš atmosferos anglies dioksidą. Kiek blogesnė – jei sistema bus sutrikdyta, regionas gali tapti ne žmonijos sąjungininku, bet priešu. Mokslininkai mano, jog miškai gali ir išskirti anglies dvideginį kas žmonijai būtų visai ne į naudą.
Šis regionas – sudėtinga sistema, kur ne taip jau lengva susigaudyti kas ir kodėl vyksta ir kokių tai gali turėti padarinių. Tačiau aišku, jog bent jau atsakymo į pastarajį klausimą, geriau nelaukti ir nesužinoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...