Klasikinė bazė ir patogumas

Tvarios mados dizainerė Olesia Les tvirtina, kad jau seniai nebemadingi vienkartiniai drabužiai – tie, kurie įsigyjami ir apsivelkami tik kartą. Šiandien gausu sprendimų, kurie gali padėti kiekvieną kartą atrodyti vis naujai. Vienas variantų – dviejų dalių kostiumėlis.

„Kelnės ir liemenė, kelnės ir palaidinė, sijonas ir palaidinė, sijonas ir korsažas. Taip derinant neteks išlaidauti perkant proginį drabužį kiekvienai progai, bet kaskart atrodysite vis kitaip“, – teigia Olesia.

Renkantis proginius drabužius nereikėtų nuvertinti ir patogumo svarbos – labai gražaus, bet judesius varžančio drabužio antrą kartą turbūt nenorėsite vilktis. Be to, kaip pastebi, mados dizainerė, net ir gražiausia suknelė neteks savo galios, jei su ja jausitės susikausčiusi.

„Drabužiai turėtų nevaržyti judesių ir leisti jaustis komfortiškai. Svarbus vaidmuo tenka ir audiniui, iš kurio drabužiai pagaminti. Siekiant sumažinti kainą, proginiams drabužiams neretai naudojami sintetiniai audiniai, tačiau šie nepraleidžia oro ir drėgmės, todėl prakaitavimas ir diskomfortas – beveik garantuoti“, – akcentuoja O. Les.

Anot jos, ieškant proginių drabužių vertėtų vengti ir tų, kurie reklamuojami kaip tinkami visur.

„Jei tinka visur, vadinasi netinka niekur. Proginio drabužio užduotis yra suderinti estetiką ir patogumą, – auksinę tiesą primena dizainerė. – Rinkitės klasikinę bazę, o įvaizdį paįvairinti ir net pakeisti gali įvairūs aksesuarai: diržai, segės, skrybėlaitės, juvelyrika ir kt.“

Greitosios mados problemos

Kol skaitėte šio teksto pirmąją dalį, maždaug 50 sunkvežimių drabužių nugulė sąvartynuose – per sekundę visame pasaulyje ten nukeliauja vienas sunkvežimis. Skaičiuojama, kad vienas vidutinis amerikietis per metus išmeta apie 37 kg drabužių.

Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduotos tekstilės.

Pasak bendrovės „Ekonovus“ įkurtos Tvarumo akademijos vadovės Vilmos Balčiauskaitės, tendencijos nedžiugina ir Lietuvoje.

„Greitoji mada mus nuolat skatina atnaujinti drabužių spintą, tad itin lengva pasiklysti tarp neseniai įsigytų ir retai dėvimų drabužių. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. t tekstilės atliekų, iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta. Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. visos mūsų šalyje parduotos tekstilės“, – pasakoja V. Balčiauskaitė.

Tad rūšiavimo konteineris turėtų būti vienas paskutinių žingsnių atsisveikinant su nebedėvimais drabužiais. Idealiu atveju nebetinkamiems dėvėti drabužiams turėtų būti suteikiamas naujas gyvenimas – juos galima dovanoti, mainyti ar parduoti. Nebetinkamus dėvėti drabužius galima paversti šluostėmis, panaudoti rankdarbiams ar paaukoti gyvūnų prieglaudoms.

Iš spintos į spintą

Nemokamos drabužių mainytuvių-atiduotuvių platformos „Giver Tag“ įkūrėja ir Europos klimato pakto ambasadorė Karolina Barišauskienė sako, kad dažniausiai mainomu drabužiu išlieka suknelės. Tiesa, proginės suknelės greitai išeina iš mados, tad jų nereikėtų užlaikyti spintoje – verčiau kuo greičiau perleisti į kitas rankas.

„Patirtis sako, kad kuo ilgiau laikome drabužį spintoje, tuo didesnė tikimybė, kad jis praras savo vertę. Nekalbu apie vintažinius drabužius, tačiau tikrai žinome, kad mada ateina ir išeina, todėl visada raginu moteris geros būklės drabužiams, avalynei suteikti naują gyvenimą kuo greičiau. Ypač tada, kai jis nedėvimas metus. Negailėkite, nes jis gali prarasti galimybę būti išgelbėtas nuo šiukšliadėžės“, – teigia K. Barišauskienė ir priduria, kad tokių išėjusių iš mados drabužių jai gana dažnai tenka pamatyti drabužių mainytuvėse.

Tiesa, kai kuriems drabužiams, anot jos, pavyksta surasti šeimininką, bet tai daugiau sėkmės istorija nei taisyklė. Anot K. Barišauskienės, labai svarbu neužlaikyti drabužių spintoje ir, jei drabužis nedėvimas, geriau suteikti jam galimybę pradžiuginti kitą žmogų.