- Parengė Birutė Masaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugybę metų mokslininkai yra pastebėję, kad kuo didesnis miestas, tuo greičiau jame vaikšto gyventojai. „Atlantic City“ aiškinasi, ar ėjimo tempas atspindi miesto ekonominį išsivystymą. Ar dažniau dedami žingsniai simbolizuoja storesnę piniginę?
Pirmą kartą mokslinis tyrimas apie vaikščiojimo greitį miestuose buvo išspausdintas 1976 metais „Nature“ žurnale. Tuomet Marcas ir Helen Bornsteinai norėjo išsiaiškinti ryšį tarp augančios žmonių populiacijos ir asmeninio žmogaus elgesio. Pora stebėjimus vykdė 15 miestų skirtingose šalyse. Mokslininkai išmatavo, kokiu greičiu skirtingose vietovėse vaikšto gyventojai.
Tyrimo išvadose paskelbta, kad kuo didesnis miestas, tuo jame žmonės greičiau vaikšto.
Bornsteinai spėjo, kad intensyvus žmonių eismas ir jų masės miestuose skatina elgesį su mažesniu „socialiniu bendradarbiavimu“. Psichologas Stanley Milgram manė, kad žmonės miestuose vaikšto greičiau, nes miestas kupinas jutiklių, o tai paskatina socialinio atsitraukimo efektą. Tuomet žmogus atsako greitesniais motoriniais judesiais, nes nori sumažinti aplinkos poveikį sau.
1989 metais geografai Walmsley‘us ir Lewisas nusprendė patikrinti Bernsteinų teoriją ir atliko tyrimą Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Mokslininkai pastebėjo, kad tikrai didmiesčiuose gyventojai eina šiek tiek greičiau, tačiau ryšys tarp miesto dydžio ir ėjimo tempo nėra toks ryškus, kaip teigė Bernsteinai.Tyrinėtojai man, kad įtaką žmogaus eisenos greičiui ir miesto dydžiui, kuriame jis gyvena, gali turėti ekonominiai veiksniai. Kai miestas auga, kyla atlyginimai ir pragyvenimo kaina, o kartu ir gyventojo laiko kaina.
Dar vienas svarbus sociologijai tyrimas apie ėjimo tempą ir miestus buvo atliktas 1999 metais psichologo Roberto Levine. Jis tyrimą atliko 31 pasaulio šalyje. Mokslininkas norėjo išsiaiškinti, kokie kiti veiksniai be gyventojų skaičiau turi įtakos miestiečių ėjimo greičiui.
Levine nustatė, kad greičiausiai gyventojai vaikšto Dubline, Amsterdame, Berne, Londone, Frankfurte, Niujorke, Tokijuje, Paryžiuje, Nairobyje ir Romoje.
Galima pastebėti, kad išskyrus Nairobį visi miestai priklauso ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Statistinė analizė parodė, kad tarp pagrindinių veiksnių, lemiančių gyventojų ėjimo greitį, yra BVP ir asmens perkamoji galia.
Moksliniai tyrimai įrodo, kad kuo miestas yra ekonomiškai aktyvesnis, tuo jame gyventojai greičiau vaikšto, nes su ekonomikos augimu kyla laiko vertė, o kartu ir gyvenimo tempas.
2006 metais panašų tyrimą pakartojo britų psichologas Ricahrdas Wisemanas. Jo rezultatai šiek tiek skyrėsi, nes tarp „greičiausiai vaikščiojančių“ miestų pateko ir Singapūras bei Brazilija. Svarstoma, kad tai gali atspindėti augančias ekonomikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...
-
Aukcione už 4,7 mln. eurų parduoti dinozauro griaučiai
Paryžiuje aukcione už 4,7 mln. eurų sumą parduoti 20,5 metro ilgio apatozauro vardu Vulkanas griaučiai – tai viena iš didžiausių už išnykusio roplio skeletą Prancūzijoje sumokėta suma, pranešė aukcionai „Collin du B...
-
„Meta“ skyrė 798 mln. eurų baudą už antimonopolinių taisyklių pažeidimą
Europos Komisija (EK) interneto milžinei „Meta“ ketvirtadienį skyrė 798 mln. eurų baudą už tai, kad ji pažeidė antimonopolines taisykles, suteikdama „Facebook“ naudotojams automatinę prieigą prie socialinio tinklo klasifikuot...
-
Ambicingas Graikijos „išmanusis miestas“ prie jūros įgauna pavidalą3
Virš raibuliuojančios Atėnų pakrantės juda statybiniai kranai: jie stato 50 aukštų prabangų dangoraižį, kuris taps būsimo Graikijos „išmaniojo miesto“ puošmena, iš aukštumų apžvelgiančia Sarono ...
-
Prancūzų žiniasklaidos priemonės kelia bylą socialiniam tinklui „X“
Keli įtakingi prancūzų laikraščiai antradienį paskelbė keliantys bylą socialiniam tinklui „X“ dėl jų turinio skelbimo už jį nemokant. ...
-
Kada smalsumas tampa per didelis?
Sunku būtų sutikti žmogų, kuris niekada nesidomėjo buvusio bendraklasio ar naujos simpatijos profiliu socialiniuose tinkluose. Jei pateikta informacija yra viešai prieinama, rodos, nieko blogo trumpam įsijausti į detektyvo vaidmenį. Tik ar karta...