Neatsitiktinės paralelės

Kokiame mieste žmogui gera gyventi? Iki danų architekto Jano Gehlo toks klausimas nebuvo keliamas. Vyravusi modernistinė planavimo ideologija ir jai atstovaujantys architektai manė, kad miestas turi būti racionalus ir patogus automobiliu nukeliauti iš taško A į tašką B. O žmogui, anot jų, pakanka elektros, vandentiekio ir švarios, tvarkingos erdvės. Akademijos suformuotą urbanistikos ikonos J. Gehlo mąstymą pakeitė ne kas kitas, o jo žmona psichologė Ingrid. Vyro ji nuolat klausė: kodėl jūs, architektai, nesidomite žmogumi? Kaip jis jaučiasi mieste? Ingrid pakeitė savo vyrą, o šis parašė knygą „Miestai žmonėms“, kuri tapo amžiaus urbanistiniu manifestu, primenančiu, kad miestai privalo būti gyvi, saugūs, tvarūs ir sveiki.

Miestų ir įtakingos žmonos pavyzdys – neatsitiktinis. Turbūt dažnas kaunietis sutiks, kad Kauno gatvėmis gera vaikščioti, patogu važiuoti dviračiu, jauku būti, paprasta susisiekti. Čia tiesiog gera gyventi! Be to, Kaune sutiktume ne vieną ingrid – kuriančią, mokančią, aukojančią, duodančią, atrandančią, nebijančią rizikuoti, savo pavyzdžiu keičiančią miestą ir pasaulį.

Projektas, kuris iki šiol buvo tikrai didelės svarbos, dabar įgauna ir dar didesnį mastą.

Įspūdingas sąrašas

Daugiau nei per dešimtmetį socialinė iniciatyva „Metų kaunietė“ atrado ir visuomenei pristatė gausų būrį neeilinių Kauno moterų, palikusių ryškų pėdsaką pačiose įvairiausiose srityse, pradedant verslu ir kultūra, baigiant socialinėmis atsakomybėmis ir tvarumu.Metų kaunietės titulą nuo 2015-ųjų pelnė plaukikė, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, Kalėdų eglių puošėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė, tuometė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, šešiolikmetė Andrėja Veličkaitė, kuri, pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės, nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė,  Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė, tapytoja Rebeka Bruder, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Keičia savo formatą

Šiemet projektas žengia dar vieną svarbų žingsnį, tarsi paliudydamas moters prigimtį. Ji – nenuspėjama ir neįspraudžiama į jokius rėmus, todėl „Metų kaunietė“ auga ir tampa „Metų kauniečiais“.

„Ne vienus metus projekto tikslas buvo pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau nei joms priklauso. Tą mes darysime ir toliau. Tiesiog projektas, kuris iki šiol buvo tikrai didelės svarbos, dabar įgauna ir dar didesnį mastą“, – kalbėjo bendrovės, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.

Anot organizatorių, kulminacinė Metų kaunietės nominacija išlieka, tačiau greta jos rikiuojasi penkios naujos: Sėkmės istorija, Metų virsmas, Metų kūrėjas, Metų misija ir Metų iniciatyva / proveržis.

Tradiciškai visi dienraščio „Kauno diena“ skaitytojai kviečiami siūlyti savo kandidatūras. Laiškų su pasiūlymais laukiame adresu metukaunieciai@kaunodiena.lt iki vasario 4 d.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniam rėmėjui „Kauno tiltai“, rėmėjams „Heiga group“, „Etapas group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „MEGA“, „SDG“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Baltic transline“, „Kauno miesto poliklinika“.