- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvertinimas: minint Socialinių darbuotojų dieną, už ilgametį profesionalų darbą su gyventojais A.Janonienė apdovanota savivaldybės medaliu.
-
Dviese: pagal gyventojų skaičių vienoje didžiausių seniūnijų dirba dvi socialinio darbo organizatorės: A.Janonienė ir Rasa Valatkevičienė (pirmame plane dešinėje).
-
Socialinio darbo organizatorė A. Janonienė: esame savotiškos gynėjos
Aštuoniolika – tiek metų Asta Janonienė dirba socialinio darbo organizatore Garliavos seniūnijoje. Tiesa, per tą laiką pareigų pavadinimas ne kartą keitėsi, bet darbo pobūdis išliko toks pat – padėti socialiai jautrioms žmonių grupėms. "Esame savotiškos gynėjos", – taip save ir kolegas apibūdino A.Janonienė. Šiemet, minint Socialinių darbuotojų dieną, už ilgametį profesionalų darbą su gyventojais ji apdovanota savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu).
It amerikietiški kalneliai
"Greičiausia tai yra pašaukimas. Jeigu neturėsi nė dalelytės atjautos, empatijos, nemylėsi žmonių, dirbti bus labai sunku. Man patinka ir tinka šis darbas. Mėgstu bendrauti, padėti žmonėms", – vardijo moteris, paklausta, kas nulėmė tokios profesijos pasirinkimą.
A.Janonienė buvo atvira: per aštuoniolika darbo metų buvo gausybė akimirkų, kai rankos tiesiog nusvirdavo. "Ypač būna sunku, kai bandai padėti žmogui, o jis visiškai nemotyvuotas. Būna, kad kyla vertybių konfliktas arba klientas turi nepamatuotų lūkesčių, kartais atrodo, jog situacija neišsprendžiama. Tačiau, kai pavyksta rasti sprendimo būdą ir padėti žmogui, vėl užplūsta geros emocijos, norisi dirbti dar geriau. Mūsų darbas – it amerikietiški kalneliai", – kalbėjo Garliavos seniūnijos socialinio darbo organizatorė.
Sėkmės priežastis, pasak Astos yra darbas komandoje. "Mes, socialinio darbo organizatorės, nesame paliktos vienos su savo klientais. Pirmiausia – dirbame puikiame seniūnijos kolektyve, turime rūpestingą seniūnę. Nuolat bendradarbiaujame su Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriumi, Kauno rajono socialinių paslaugų centru – visur dirba nuostabios specialistės. Gera dirbti, kai turime ką pasiūlyti žmogui. Jei savivaldybė neturėtų paslaugų paketo, kad ir ką tu siūlytum, kuo padėtum? Mes turime daug ir puikių priemonių, kad galėtume dirbti", – džiaugėsi pašnekovė.
Garliavos seniūnijos socialinio darbo organizatorės glaudžiai bendradarbiauja su šeimos gydytojais slaugos ligoninės darbuotojais.
Dviese: pagal gyventojų skaičių vienoje didžiausių seniūnijų dirba dvi socialinio darbo organizatorės: A.Janonienė ir Rasa Valatkevičienė (pirmame plane dešinėje). / Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Reikia būti psichologu
Socialinio darbo organizatoriai skiria ir teikia pinigines socialines paramas, socialines paslaugas seniūnijos gyventojams.
Garliava – didžiausias Kauno rajono miestas, čia gyvena beveik daugiausia pakaunės gyventojų, taigi, ir problemų daugiau. "Dirbame su bendruomene, senyvo amžiaus ir neįgaliais asmenimis, kreipiasi jaunos šeimos dėl socialinių pašalpų. Tiek amžiaus, tiek problemų spektras platus, tam reikia ne tik žinių ir kompetencijos. Prie kiekvieno žmogaus rasti prieigą, geriausią būdą, kaip pateikti informaciją jam rūpimu klausimu. Reikia būti ir neblogu psichologu, ne kartą iš savo klientų esu išgirdusi: jūs man padėjote kaip geriausia psichologė", – pasakojo pašnekovė.
Socialinio darbo organizatorė mano, kad jai darbe ypač gelbsti, jog yra optimistė: "Aš ir klientams visada sakau, kad viskas bus gerai."
Labiausiai per aštuoniolika darbo metų A.Janonienei įstrigo atvejis, kai teko ginti garbaus amžiaus moters, kuri su kaimynais buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, interesus. "Tačiau senolė buvo apleista ir neprižiūrima, rentos gavėjams teko aiškinti jų pareigas, konsultuotis su teisininkais. Ją norėta išgabenti, o močiutė norėjo oriai senti savo namuose", – prisiminė pašnekovė.
Laikmetis atvėrė žaizdas
Asta pastebi, kad šiuo metu yra itin daug senyvo amžiaus vienišų žmonių, nebepajėgiančių gyventi savo namuose ir pasirūpinti savimi, didžiulis susvetimėjimas. Vienų vaikai išvažiavę į užsienį ir ketina grįžti, o kiti – ne, pamiršę senyvus tėvus.
"Tokių atvejų labai daug. Visada esame už tai, kad žmogus oriai sentų savo namuose ir Kauno rajono savivaldybė turi itin platų paslaugų spektrą. Mes vertiname, ką toks apleistas žmogus gali ir ko nebepajėgia, sprendžiame, ką galime jam pasiūlyti: pagalbos į namus paslaugą, kad ateitų darbuotojas padėti, ar sudėtingesniu atveju – dienos socialinės globos paslaugą asmens namuose. Tenka ieškoti vaikų, ir ieškome visais įmanomais būdais. Skaudžiausia būna, kai mums skambinant vaikai ragelį pakelia, o tėvams – ne. Painiavos įnešė ir pandemija bei karantinas, kartais vaikai negali grįžti pasirūpinti senais tėvais", – sakė A.Janonienė.
Komentaras
Margarita Venslovienė
Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja
Margarita Venslovienė. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.
A. Janonienė – tai asmuo, kuris dirba vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Asta geba rasti sprendimus net ir sunkiausiose situacijose, pasižymi kritiniu požiūriu į žmogų bei padeda tiems, kam iš tikrųjų to reikia. Ji nuolat domisi socialinio darbo naujovėmis, laiku ir tvarkingai pateikia dokumentus.
Plejada
Savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) jau yra apdovanotos šios socialinės srities darbuotojos:
Lina Čapienė, Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė,
Kristina Stanislovaitienė, Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja,
Irena Tamulevičienė, Ežerėlio slaugos namų direktorė,
Irena Augonienė, Muniškių globos namų direktorė,
Antanina Toločkienė, Raudondvario seniūnijos socialinio darbo organizatorė,
Rasa Keturakienė, Rasos Keturakienės šeimynos vadovė,
Dalia Lideikienė, Babtų seniūnijos socialinio darbo organizatorė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais1
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...