Istoriniai vaizdai ekrane

Ekrane transliuoti autentiški to meto įvykių vaizdai susirinkusiuosius tarsi prikaustė. Vis daugiau žmonių stojo į puslankį, apjuosusį išrikiuotus aukurus ir juose nuo vėjo besiplaiksčius ugnies liežuvius.

Šiemet kaitri atminimo ugnis liepsnojo ties Kauno miesto savivaldybe. Čia garbės sargyboje stovėjo šauliai, skambėjo patriotinės eilės ir muzika.

Susirinkusieji kalbėjo, kad Laisvės gynėjų diena – pilietiškumo pamoka, įrašyta šalies ir viso pasaulio istorijos vadovėliuose. Ją verta pasikartoti, analizuoti ir nevalia kada nors pamiršti.

Ne vienas prisiminė, kad per sausio įvykius Kaunas perėmė atsakingą pareigą toliau transliuoti pasauliui tai, kas vyksta Lietuvoje. Okupantams nutraukus TV ir radijo transliaciją iš Vilniaus, Kaunas su Sitkūnų radijo, Juragių radijo bei televizijos retransliacijos stotimis, Kauno radiju ir televizija tapo šalies balsu, o Kauno miesto savivaldybės pastatas – rezistenciniu bei koordinaciniu centru.

Gyvi prisiminimai

„1991 metų sausį prieš okupacinį režimą, tankus ir skriejančias kulkas stojo beginkliai žmonės. Jie ginkluoti buvo meile Tėvynei ir savo šaliai, tikėjimu Lietuvos ateitimi, noru Lietuvos laisvę išsaugoti sau, savo vaikams ir anūkams“, – kalbėjo buvusi pedagogė Janina.

Ji į renginį atvyko su kaimyne, kuri per tuos įvykius laukėsi, bet vis tiek prisijungė prie gynusiųjų svarbiausius šalies objektus. Kelis kartus tuomet vyko į Vilnių, po to su bendradarbiais budėjo Kaune.

„Mama mane ir vyrą kaskart išleisdavo su ašaromis. Pati nejaučiau jokios baimės, buvome pakylėti, įkvėpti, tačiau jautėsi susikaupimas ir atsakomybė, ore tvyrojo nuojauta ir supratimas, kad dalyvaujame istoriniuose įvykiuose“, – pasakojo Vida. 

14 žuvusiųjų

Nemažai Sausio 13-osios minėjimo iniciatyvų ir renginių vyko visą savaitę, dalis jų laukia rytoj, sausio 13 d.

Pagrindiniai Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai vyko šios dienos išvakarėse, sausio 12 d., kai ėmė kaisti situacija, ir naktį buvo pralietas daugybės žmonių kraujas – 14 žmonių, o daugiau kaip tūkstantis buvo sužaloti.

Žuvusiųjų atminimui kasmet suliepsnoja 14 laisvės aukurų – Titui Masiuliui, Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui.

Pagerbs žuvusius kauniečius

Nemažai žmonių sekmadienį pasinaudojo galimybe nemokamai Sausio 13-osios minėjimo proga aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejų, sudalyvauti nemokamose ekskursijose po Karo technikos ekspozicijos padalinį.

Pavakarę Vienybės aikštėje nuaidėjo Robertos Daugėlaitės kariljono muzikos koncertas „Skambėk, kaip skamba laisvė“.

Ankstų Sausio 13-osios rytą, nuo 8 val., vyks pilietinė iniciatyva „Pergalės šviesa“ – gyventojai kviečiami dešimčiai minučių savo namų, institucijų, organizacijų languose uždegti atminimo bei pergalės žvakutes.

12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, skambant Austėjos Staniunaitytės-Proietta kariljono muzikos koncertui, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai iškilmingai pagerbs Laisvės kovotojus gėlių padėjimo ceremonija.

Miesto atstovai aplankys ir pagerbs Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto amžino poilsio vietas Petrašiūnų ir Romainių kapinėse.