- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau ar vėliau Baltijos jūroje nuskendę karo laivai turėjo pradėti teršti aplinką.
Nedidelis nuotėkis iš laivo
Praėjusią savaitę Estijos klimato ministerija pranešė, kad iš britų karo laivo „HMS Cassandra“ į jūrą pradėjo tekėti kuras. Laivas jūros dugne daugiau kaip 100 metų guli netoli didžiausios Estijos Saremos salos.
Ši sala yra ir viena iš labiausiai turistus traukiančių Estijos vietovių.
Estijos klimato ministerijos ministro patarėjas Kasparas Andersonas paskelbė duomenis, kad nuskendusiame karo laive galėtų būti apie tūkstantį tonų degalų. Kadangi laivas jūros dugne guli jau palyginti ilgą laiką, gali būti, kad jo tankai ar vamzdynai prarūdijo, todėl į aplinką ir veržiasi naftos produktai.
Kol kas iš laivo yra nedidelis degalų nuotėkis. Jis lėtai išeina iš laivo ir kyla į jūros paviršių. Ties laivu, kuris guli nuskendęs maždaug 100 metrų gylyje, plevena nedidelės, tarsi praskiestos, alyvos dėmelės.
Vieta: prie Estijos krantų nuskendęs laivas „HMS Cassandra“ pradėjo teršti Baltijos jūros aplinką. / „Portalmorski.pl“ nuotr.
Saugojo Baltijos valstybes
Šiuo atveju, kai karo laivas pradėjo „kraujuoti“, labai maža tikimybė, kad tai baigsis savaime. Naftos produktų skleidimas iš nuskendusio karo laivo tik gali didėti.
Estija yra viena iš tų šalių, kur Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais nuskendo daugiausia laivų. Ypač Antrojo pasaulinio karo metais. Taip yra todėl, kad prie Estijos krantų buvo koncentruota daug laivų, kuriuos atakuodavo nacistinės Vokietijos povandeniniai laivai.
„HMS Cassandra“ yra Pirmojo pasaulinio karo metais nuskendęs laivas, o tiksliau 1918 m. gruodžio 5 d. Tai buvo lengvasis kreiseris, kuris pradėtas eksploatuoti 1917 m.
Į Estijos vandenis Didžiosios Britanijos karo vadovybė pasiuntė jį remti naujai įkurtų Baltijos valstybių nepriklausomybės. Kalbama apie Lietuvą, Latviją ir Estiją.
„HMS Cassandra“ plaukė į Taliną. Yra duomenų, kad jis užplaukė ant minos. Laivas ėmė greitai skęsti. Didžiajai daliai jos narių pavyko išsigelbėti. Žuvo 11 įgulos narių.
Žuvusių jūrininkų pavardės pateikiamos Didžiosios Britanijos „Imperial War Museums“ internetiniame portale.
Prie Estijos krantų nuskendus minėtam laivui, jo pavadinimas „HMS Cassandra“ atiteko kitam britų karo laivui. Jo likimas iš dalies taip pat buvo tragiškas. Šis laivas lydėdavo vilkstines, kurios Sovietų Sąjungai teikė paramą pagal JAV karinių tiekimų programą „Lend-Lease“ (vadinamą „lendlyzas“).
1944 m. gruodžio 10 d. britų „HMS Cassandra“ išvyko iš Murmansko, išlydėdamas 28 laivus. Gruodžio 11 d. „HMS Cassandrą“ atakavo vokiečių povandeninis laivas. Žuvo 62 įgulos nariai. Patį laivą, kuris buvo stipriai apgadintas, pavyko nutempti į uostą. Suremontuota „HMS Cassandra“ tęsė tarnybą iki 1967 m.
Naftos produktų skleidimas iš nuskendusio karo laivo tik gali didėti.
Prie Estijos dešimtys skenduolių
1918 m. „HMS Cassandra“ nuskandinimo vietoje Estijos pareigūnai nuolat stebės, kaip keisis taršos dydis iš šio laivo.
Ką nors daugiau daryti Estija nėra pajėgi. Karo laikų nuolaužų iškėlimas, laivų utilizavimas yra gana brangus, didelės rizikos veiksmas. Iki šiol karo laivų iškėlimas siekiant apsisaugoti nuo galimos taršos niekur nebuvo vykdomas.
Nemaža dalis valstybių jau teikė siūlymus Europos Sąjungos institucijoms, kad būtų rengiamos programos ir numatoma parama iškelti karo laivams iš Baltijos jūros.
Vien prie Estijos krantų yra nuskendę 54 karo laivai. Jų nuolaužos anksčiau ar vėliau pradės kelti pavojų.
Kaip žinia, prie Estijos krantų yra nuskendusių ir Lietuvos laivų. Tarp jų ir vienintelis tarpukario karo laivas „Prezidentas Smetona“, kurį Sovietų Sąjungos tarnybos naudojo kaip pasienio apsaugos laivą, pavadintą „Koral“.
Panašių laivų yra ir prie kitų šalių krantų, įskaitant ir Lenkiją, Vokietiją, Lietuvos, Latvijos pakrantes. Gal kiek mažiau tokių laivų yra ties Švedijos, Danijos krantais. Tačiau prie tų šalių krantų yra kitų pavojų – po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių po Baltijos jūrą išmėtytos statinės su pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
Europos Sąjungos institucijose keliamas klausimas ir dėl šių medžiagų utilizavimo programų. Juo labiau kad Baltijos jūra jau yra laikoma iš esmės beveik vidine ES jūra. Rusija prie jos turi palyginti nedidelę prieigą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...