- Radvilė Rumšienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių nerijos paukščio rinkimuose atsirado naujovių, kurios gali užkirsti kelią šį titulą pelnyti kormoranui. Po atviro balsavimo laimėtoją išrinks specialiai sudaryta komisija, kuri didelių simpatijų šiam paukščiui, regis, nejaučia. Gamtininkų teigimu, kormoranas demonizuojamas nepelnytai ir yra vertas šio titulo.
Rinkimų lyderis
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gamtos mylėtojus rinkti Kuršių nerijos paukštį pakvietė dar nesibaigus kovui.
Žmonės buvo raginami savo nuomonę išreikšti internete balsuojant už vieną iš siūlomų 25 sparnuočių.
Sąraše išsirikiavo Kuršių nerijoje paplitę ir čia dažniau sutinkami, susiję su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, lengvai atpažįstami ir žinomi paukščiai.
Paskelbus balsavimą, į pirmąją vietą išsiveržė didysis kormoranas. Kurį laiką jį vijosi bei trumpam buvo aplenkęs jūrinis erelis. Šiuo metu Kuršių nerijoje ne itin mėgstamas kormoranas pirmauja jau žymia balsų persvara. Gyventojai dar balsuoti gali iki balandžio 22 d.
Konkurse – pokyčiai
Vis dėlto neatmetama, kad Kuršių nerija šiam sparnuočiui gali atsukti nugarą ir neskelbti jo šio krašto paukščiu.
Konkursui jau įsibėgėjus, kiek pakeistos jo sąlygos – nuspręsta, kad iš trijų paukščių rūšių, kurios sulauks didžiausio balsuojančiųjų palaikymo, speciali komisija išrinks tik vieną, kuriam ir bus suteiktas minėtas vardas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser patikino, kad ši naujovė konkurse atsirado be jos žinios.
"Aš atostogavau, grįžau ir radau tuos pokyčius. Visą tą projektą kuruoja mano pavaduotoja, tačiau dabar ji susirgo", – paaiškino direktorė.
Vardas – tik metams?
Vis dėlto A.Feser pastebėjo, jog šių rinkimų organizatoriams labai svarbu, kad Kuršių nerijos paukštis atspindėtų šį kraštą istoriniame ir etnokultūriniame kontekste.
"Žinoma, didžiausi ginčai yra dėl kormorano, tačiau dar nėra aišku, kas laimės. Galbūt jis ir laimės", – svarstė direktorė ir pastebėjo, kad kormorano paskelbimas Kuršių nerijos paukščiu būtų savotiška šio paukščio įvaizdžio reabilitacija.
Į klausimus, ar kormoranui tapus Kuršių nerijos paukščiu jo kasdienybė pagerėtų, ar jis būtų saugomas, ar kiek sumažėtų jų baidymai, direktorė neturėjo tikslaus atsakymo ir pastebėjo, kad šis pripažinimas – tik titulas. Taip pat neatmetama, kad tokie rinkimai galėtų vykti kasmet ir kormoranai Kuršių nerijos paukščio vardu džiaugtųsi tik metus.
Tapo atpirkimo ožiu
Nors šio sparnuočio pergalei rinkimuose ir iškilo grėsmė, tačiau jo vertumu gauti minėtą vardą kai kurie gamtininkai neabejoja.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, kad paprastai tokiuose rinkimuose parkai išsirenka tiesiog svarbiausią tos vietovės paukštį.
"Labai norėčiau, kad kormoranai apsigyventų mūsų parke. Jie čia gyvena, tačiau neperi. Aš lengva ranka jį pasirinkčiau Pajūrio regioninio parko paukščiu dėl milžiniškos ekologinės svarbos", – patikino pašnekovas.
E.Paplauskis pastebėjo, kad kormoranai šiuo metu yra labiausiai nepelnytai apšmeižti paukščiai. Jo teigimu, Kuršių marias niokoja patys žmonės, kurie išgaudo gausybę žuvų, todėl, mažėjant žuvų ištekliams, minėti sparnuočiai pasirinkti tiesiog kaip atpirkimo ožys.
"Negi dabar sakysi viešai, kad esu godus, piktas padaras, skirtas Žemei sunaikinti. Ir tai, kad man dzin vaikų ateitis, man nusispjauti į gamtą, nusispjauti, kas bus po manęs – nors ir tvanas. Juk neprisipažinsi viešai", – rėžė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas.
Naikina invazines žuvis
Pašnekovo teigimu, jau yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie patvirtina, kad kormoranai nedaro reikšmingos įtakos žuvų ištekliams.
"Taip, jis maitinasi žuvimis. Ekosistemai jis įtaką daro, tačiau jis nedaro reikšmingos įtakos tam, ką mes vadiname verslu – verslinių žuvų kiekiui. Netgi atvirkščiai, kadangi mes išgaudome stambius plėšrūnus, smulkių žuvų, kurios yra kormoranų maistas, tampa tiesiog daugiau. Kad būtų reguliuojama ši populiacija, pati gamta siunčia pagalbą. Kormoranas užima tą vietą ir smulkmės perteklių pareguliuoja", – paaiškino E.Paplauskis.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu kormoranai yra vieni svarbiausių grundalų naikintojų. Maždaug 30 proc. šių paukščių skrandžio turinio sudaro būtent šios invazinės žuvys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...