– Pasaulis pilnas pavojų. Ar nebaisu keliauti tokiu metu?

– Grėsmė dažniausiai būna žmonių galvose. Esu aplankęs pavojingiausias pasaulio šalis, bet užpultas, sumuštas, suspardytas buvau gimtojoje Klaipėdoje. Kas gali pulti tokį žmogų, kaip aš? Dažnai keliauju nieko vertingo neturėdamas. Papua Naujojoje Gvinėjoje, vienoje pavojingiausių šalių pasaulyje, kur dieną gatvėse mušasi, prievartauja merginas, aš nejaučiau grėsmės. Papuasai be galo įdomaus mentaliteto. Jie svetingi, draugiški, bet labai jaučiama tai, kad dar prieš pusšimtį metų po džiungles nuogi lakstė. Jeigu esi paprastas ir atviras, jie nuoširdžiai priima, kviečia į namus, apsaugo nuo grėsmių. Visą mėnesį ten buvau, bet palapinėje nemiegojau nė karto, vis kas nors parsitempdavo namo ir dar visi kaimynai subėgdavo. Jeigu būčiau švarutėlis turistas iš viešbučio, kuris į juos žiūri iš aukšto, kaip į beždžiones, jie prisipažino, būtų padarę man paskutinę kelionę. Man įdomiausios šalys Afganistanas, Pakistanas. Į karo zonas nelendu. Afganistane kelioms dienoms saugumas uždarė į kalėjimą. Nieko ten baisaus, valgyti, arbatos gavau. Pažongliravau, apsauginiai man už tai dar arbatos atnešdavo. Po penkių dienų paleido. Keliaujant po trečiojo pasaulio šalis didžiausios problemos kyla dėl policijos, armijos, pasieniečių.

– Kas vertingiausia kelionėse?

– Man labiausiai patinka bendrauti su žmonėmis. Ekvadoro kalnuose vietos indėnai man pasirodė šalti, su jais buvo labai sunku susikalbėti. Pastebėjau, kad aukštai kalnuose visur žmonės šaltesni. Čilėje, Argentinoje kultūra artimesnė europietiškai.

– O kaipgi gruzinai? Juk jie gyvena kalnuose, bet garsėja svetingumu.

– Viskas labai greitai keičiasi, ypač šalyse, kur vystomas turizmas. Pavydžiu tiems, kas pabuvojo Gruzijoje prieš porą dešimtmečių. Jie matė tikrąjį gruzinų svetingumą. Pats dukart buvau šioje šalyje, man yra tekę matyti svetingesnių žmonių. Ten man pavogė kuprinę su visais daiktais. Turizmas žmones gadina. Taip pat ir Tadžikiją reikia lankyti dabar, daug jaunų žmonių važiuoja uždarbiauti į Rusiją ir praranda savo prigimtinį būdą, greitai tikrojo tadžikų tautos svetingumo nebepajusime.

– Kokie esame mes, lietuviai, lyginant su pasaulio žmonėmis?

Juk "golfukas" iki Seulo nenuvažiuoja.

– Stebėtina, kad esame tokia maža šalis, bet mūsų žmonės labai daug ir toli keliauja, yra veiklūs. Kad ir tas pats festivalis Amerikoje. Latvių ten beveik nėra, pernai mačiau pirmą estų stovyklą, o lietuvių jau buvo trys stovyklos. Lietuvių nesutikau tik papuasų kraštuose, o visur kitur jų yra. Kuo tolimesnėje šalyje sutinki tėvynainius, tuo jie malonesni. Gal tai lemia išsilavinimas. Juk "golfukas" iki Seulo nenuvažiuoja.

– Kaip žmonės reaguoja į jūsų išvaizdą: ilgi, į kuodą surišti plaukai ir dar ilgesnė, į kasą supinta barzda, dangaus mėlynumo akys?

– Aš įpratau prie tų plaukų, nebežinau, ką su jais daryti. Azijoje matau labai smalsius žvilgsnius, ten žmonės maloniai priima mane tokį. Daugiausia replikų dėl išvaizdos išgirstu Rusijoje ir Lietuvoje. Dar ir į galvą gali pasiūlyti. Paprasti rusai yra labai svetingi žmonės, ypač kaimuose, Sibire. Kai sužino, kad esu lietuvis, jie pirmiausia atskaito moralą už tai, kad Lietuva sugriovė Sovietų Sąjungą. Užtenka išgerti šimtą gramų "samagono" ir tampi vos ne broliu.

– Kuri šalis jums pasirodė įdomiausia?

– Azijoje labai saugu, bet Lietuvos vardas jiems nieko nesako. Ką ten Lietuvos, jie ir Europos nežino. Paradoksalu, bet Irane žino, kur yra mūsų šalis. Ten gyvena labai išsilavinę žmonės, daugybė jų turi inžinerinį išsilavinimą. Visos šalys labai įdomios, žiūrint, ko ieškai. Europoje be galo daug istorijos. Pietų Korėjoje buvau aštuonis kartus. Pietų korėjiečius vadina Azijos airiais, jie labai atviri, mėgsta baltuosius, o va japonai man kol kas neįkandami, savotiški žmonės, uždari, nors paslaugūs. Man patys svetingiausi žmonės yra musulmonai. Iranui, Tadžikijai svetingumu niekas neprilygsta. Sirija – nuostabi šalis. Labai gaila, kad ją taip suniokojo karas. Buvau ten prieš dešimtmetį, buvo įspūdinga, turtinga, taiki valstybė su labai gerais žmonėmis. Turiu savo požiūrį į šio karo priežastis. Tų arabų šalių, kurios pralobo iš naftos, nemėgstu, arabai ten pasipūtę. Įdomesnis yra Omanas, vietos žmonės labai gerbia savo sultoną, laikosi tradicijų.

Vizitinė kortelė

Gimė 1982 m. Klaipėdoje.

Mokėsi M.Mažvydo mokykloje.

Sulaukęs aštuoniolikos iškeliavo į pasaulį.