Baudžiamosios bylos, susijusios su galimomis stambaus masto korupcinėmis nusikalstamomis veikomis farmacijos srityje, kaltinamasis aktas sudaro 921 puslapį. Baudžiamąją bylą sudaro 200 tomų arba 34 tūkst. 711 puslapių.

Spalį Panevėžio apygardos teismas ketino pradėti nagrinėti šią baudžiamąją bylą dėl, kaip įtariama, stambaus masto korupcijos tarp farmacijos bendrovės „Valentis pharma“ darbuotojų bei gydytojų. Tačiau dėl ligos neatvykus vienam kaltinamųjų, kitas posėdis numatytas gruodžio 23 dieną.

Dar kovą Vilniaus apygardos teismui perduota vienuolika fizinių asmenų ir juridinis asmuo bendrovė „Valentis pharma“. Kadangi šiame teisme ypatingai didelis darbo krūvis, byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Byla buvo grąžinta prokurorui

Gavęs bylą, Panevėžio apygardos teismas gegužę nusprendė, kad kaltinamasis aktas yra neaiškus ir prieštaringas tarpusavyje, neleidžiantis aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžiantis teisingo teismo proceso principą, kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir tuo pačiu kaltinamųjų teisę į efektyvią gynybą. Teismas didelės apimties bylą grąžino bylą prokurorui.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis nurodė, kad nėra aiški kaltinamųjų veiksmų apimtis ir vaidmuo darant nusikaltimą, nėra nurodyti konkretūs jų nusikalstami veiksmai, o kaltinime nurodytos frazės ir žodžiai kaip „toleravo“, „žinojo“, „kontroliavo“, „leido vykdyti“ yra itin formalūs, abstraktūs ir savaime neišreiškia baudžiamojo įstatymo prasme nei veikimo, nei neveikimo.

Pasak Panevėžio apygardos teismo, kaltinamajame akte papirkimu ir kyšininkavimu kaltinamiems asmenims surašytuose kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dalyje aiškiai prieštarauja kaltinamajame akte esantiems duomenims.

Šio teismo vertinimu, aprašyti aptariamo nusikaltimo vykdytojų veiksmai neatitinka duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, nes kaltinimuose paminėtiems gydytojams buvo paliekami nusikaltimo vykdytojų platinami medicinos prietaisai, o ne gryni pinigai, t. y. gydytojai paimdavo pinigus iš savo pacientų ir jiems perduodavo turimus medicinos prietaisus, dalį iš pacientų gautų pinigų gydytojai pasilikdavo sau, o vėliau kitą dalį pinigų atiduodavo medicinos prietaisus jiems palikusioms farmacijos įmonės vadybininkėms.

„Tai reiškia, kad šioje dalyje kyšio, jei toks buvo šiems gydytojams duotas, dalykas buvo ne kaltinimuose nurodyti grynieji pinigai“, – pastebi Panevėžio apygardos teismas.

Tačiau Apeliacinis teismas birželio 15 dieną paskelbė, kad šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

„Baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas Baudžiamojo proceso kodekso normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Po šios nutarties byla nagrinėjimui vėl grįžo į Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas nuo bylos nenusišalino

Dar iki teismo posėdžio spalį valstybės kaltintojas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas pareiškė nušalinimą teisėjui A. Gapučiui.

Prokuroras mano, kad teisėjas anksčiau išreiškė nuomonę, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų, Todėl prokuroras suabejojo teisėjo objektyvumu nagrinėjant šią bylą.

Teisėjas nuo bylos nenusišalino, pareiškęs, jog neturi jokio suinteresuotumo šia byla.

Tačiau pradėti bylos nagrinėjimo vis tiek nepavyko – paaiškėjo, kad dėl ligos negali dalyvauti vienas kaltinamųjų. Teisėjas A. Gaputis su proceso dalyviais net metams į priekį – iki kitų metų spalio – suderino posėdžių datas.   

Per ikiteisminį tyrimą į biudžetą sumokėta per 100 tūkst. eurų

Ši baudžiamoji byla būtų dar didesnės apimties, tačiau per ikiteisminį tyrimą 80 gydytojų ir 5 farmacijos bendrovės darbuotojai pripažino kaltę.

Gautos kyšių sumos konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat skirtos baudos. Šie proceso dalyviai sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas.

„Nemažai gydytojų pripažino savo kaltę dėl kyšininkavimo, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti schemą ir padarytas veikas, todėl (...) jų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Čia kalbama apie 77 gydytojus“, – yra sakęs prokuroras A. Karpalovas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ir penki įmonės darbuotojai, pripažinę kaltę ir padėję atskleisti nusikaltimus.

Buvo išieškota apie 65 tūkst. eurų, sumokėta apie 3,5 tūkst. eurų baudų bei apie 40 tūkst. eurų įmokų į nuo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos viršininkas Vaidas Pupelis yra sakęs, kad organizuotoje grupėje veikusios bendrovės vadybininkės galėjo susitarti su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus.

Anot jo, preparatai yra susiję su sąnarių ligų gydymu.

Teisėsaugos manymu, per 2014-2015 metus iš viso pagal šią schemą galėjo būti perduota kyšių už daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

Kyšių, kurių vertė svyravo nuo penkiolikos eurų iki 102 eurų (...) kyšio suma priklausė nuo to, kokį prietaisą įsigydavo pacientas ir nuo įsigijimo būdo.

„Kyšių, kurių vertė svyravo nuo penkiolikos eurų iki 102 eurų (...) kyšio suma priklausė nuo to, kokį prietaisą įsigydavo pacientas ir nuo įsigijimo būdo“, – sakė V. Pupelis.

STT Šiaulių valdybos viršininko teigimu, kyšio suma buvo įskaičiuota į kainą, kurią mokėjo pacientai.

„Priklausomai nuo produkto mokėdavo 140-150 arba 600 litų (...) jeigu kalbėti apie tą brangesnį produktą, jei jis kainuodavo 600 litų, tai gydytojui, priklausomai nuo įgijimo būdo ir būdavo – nuo 250 iki 350 litų“, – pasakojo V. Pupelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad gydytojų uždarbis kito pagal tai, kokiu būdu pacientai įsigydavo preparatus – iš gydytojo, vadybininkės ar vaistinės.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta ir tai, kad bendrovės darbuotojai, baigiantis preparatų galiojimo laikui, perpakuodavo juos ir iš naujo tiekdavo rinkai.

V. Pupelio teigimu, informacija apie tai buvo perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kurios bendrovei pritaikė administracinio poveikio priemones.

Byloje juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei „Valentis pharma“ – pateikti įtarimai dėl papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Septyni farmacijos bendrovės atstovai įtariami papirkimu, dalis jų – ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, keturi buvę ir esamo gydytojai – kyšininkavimu.

Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 1100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydytojams papirkti nuo 2014 metų iki 2015 metų pradžios kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui buvo sudariusi specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių pareigūnų tyrimo grupę.

Valstybinė mokesčių inspekcija farmacijos bendrovei yra pateikusi ieškinį dėl daugiau kaip 39 tūkst. eurų.