- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį pajūrio sinefilai turės galimybę pamatyti net keliomis „Sidabrinės gervės 2009“ statulėlėmis apdovanotą dokumentinį filmą „Vabzdžių dresuotojas“ apie vieną paslaptingiausių ir prieštaringiausių XX amžiaus kūrėjų - Ladislasą Starewitchių (1882-1965).
„Vabzdžių dresuotojas“ - tai tarptautinis bendros kūrybos dokumentinis filmas apie lėlinės animacijos ir šiuolaikinės kinematografijos pradininką. L.Starewitchius dažnai vadinamas kino burtininku ir animacijos alchemiku, kurio kūrybinis kelias prasidėjo Lietuvoje XX a. pradžioje. Rusijoje jis tapo įžymiu, o jo kūryba suklestėjo Prancūzijoje, tačiau unikalūs animacijos metodai niekada nebuvo atskleisti.
L.Starewitchius jaunystę praleido Kaune, čia 1909-1910 m. sukūrė savo pirmus dokumentinius filmus „Prie Nemuno“ ir „Laumžirgių gyvenimas“, bandė eksperimentuoti, kurdamas filmus apie vabalus. Vėliau studijavo ir kūrė Maskvoje ir Varšuvoje.
Jau pirmieji L.Starewitchiaus animaciniai filmai „Kino operatoriaus kerštas“, „Gražioji Lukanidė“, „Žiogas ir skruzdė“ ir kiti buvo rodomi Lietuvoje, sulaukė gerų atsiliepimų plačiajame pasaulyje. Po perversmo Rusijoje emigravęs į Prancūziją, L.Starewitchius Paryžiuje įsteigė animacinių filmų studiją, joje sukūrė ilgo metražo animacinius filmus „Lapinas Rainekis“, „Paparčio žiedas“ ir kitus, pasižymėjusius ne tik aukšto lygio meistriškumu, bet ir nesenstančiu sąmoju.
Savo filmuose L.Starewitchius kūrė magišką lėlių pasaulį, kuriame tarsi tikri aktoriai žvėrys, paukščiai, vabzdžiai ir kiti gyviai pasakoja žmonių istorijas. Jie „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog L.Starewitchius dresuoja gyvus vabzdžius, tad autorius buvo pramintas „kino alchemiku“.
Filmas apie jį - tai pastangos „iššifruoti” L.Starewitchių, naudojantis jo paties kūrybinio mąstymo priemonėmis, pasitelkiant visus šiuolaikinės kino kalbos būdus, jungiant biografinius faktus, archyvinę medžiagą ir faktinę informaciją, surinktą iš ekspertų: kino istorikų, kritikų, animatorių, ir jo gyvenimo istoriją papasakojant per animacinę lėlių meilės istoriją. Filme “Vabzdžių dresuotojas” kalba žymūs eksperimentinės animacijos kūrėjai britai Stivenas ir Timotis Kvėjai, animacijos istorijos ekspertas iš Norvegijos Gunaras Stromas, lenkų kino kritikas Marcinas Gizickis ir kiti. Juostoje nusifilmavo ir žinomas lietuvių aktorius Gediminas Girdvainis.
„Vabzdžių dresuotojas“ jau parodytas tokiose tolimose šalyse, kaip Japonija, Taivanas, įvairiuose pasaulio filmų festivaliuose. Šis filmas pelnė net kelis „Sidabrinės gervės 2009“ apdovanojimus - už geriausią režisūrą, garso takelį ir scenarijų. Geriausio profesinės meistrystės darbo kategorijoje apdovanota prodiuserė Rasa Miškinytė. Ji filmą „Vabzdžių dresuotojas“ birželio 13 d. 18 val. pajūrio gyventojams ir svečiams pristatys Palangos kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...