- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidama 72-uosius metus šeštadienį Vilniuje mirė etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė. Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su žinoma moterimi.
Kaip skelbia lrt.lt, norintys atsisveikinti su gegužės 27-osios rytą Anapilin iškeliavusia Z. Kelmcikaite, tai padaryti galės pirmadienį ir antradienį Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje.
Kaip lrt.lt pranešė velionės artimieji, atsisveikinti su Z. Kelmickaite bus galima Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje (šv. Jonų g. 12) gegužės 29 d. (pirmadienį), nuo 16 val. iki 21 val. ir gegužės 30 d. (antradienį), nuo 9 iki 10.30 val.
Gegužės 29 d., 18 val. šv. Jonų bažnyčioje kun. Antanas Saulaitis SJ aukos mišias už a.a. Z. Kelmickaitę. Urna išnešama 10.30 val. antradienį, laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Primename, kad muzikologė blogai pasijuto kovo 19-ąją LRT radijuje vesdama tiesioginę laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, greitoji medicinos pagalbą ją iš studijos išvežė į ligoninę. Įveikti ligos moteriai nepavyko.
BNS nuotr.
Z. Kelmickaitė gimė 1951 metais Klaipėdoje, mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurį laiko dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė. Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.
Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
2020 metais Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Dvi kadencijas ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų. Į ją buvo išrinkta pagal A. Zuoko koalicijos bei Liberalų ir centro sąjungos sąrašus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Ąžuoliuko“ vadovui V. Miškiniui svarstoma suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą1
Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma sostinės garbės piliečio vardą suteikti kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui. ...
-
Kauno modernizmui skirtoje parodoje – nepažintos dimensijos
Kai 2023 m. Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestas ir jo modernistinė architektūra tapo dar ryškesniu kūrybos šaltiniu. Naujojo architektūros instituto kūrimas Kauno pašte, Europos kult...
-
Kiek dar suksime vinilines plokšteles?
Kalbėjomės su ne taip neseniai susikūrusios vinilines plokšteles pristatančios leidyklos „Juoda banga“ įkūrėju Rolandu Geistaru. Šios leidyklos tikslas – rinkti išskirtinę, kokybišką ir ilgalaikę meninę ...
-
Eglės Vertelytės kūrybos procesai1
Eglė Vertelytė – režisierė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos dėstytoja. 2017 m. kino ekranuose matėme jos debiutinį filmą – apie 50 pasaulio kino festivalių apkeliavusią tragikomediją „...
-
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Giedraitytė
Nuo trečiadienio Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Goda Giedraitytė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Nacionalinę premiją gavusi Komskienė: šokio teatro sukūrimui prireikė gyvenimo1
Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi šokėja, choreografė Birūta Komskienė sako, kad sukurti šokio teatrą „Aura“ jai prireikė viso gyvenimo ir pridūrė besitikinti, kad sulaukus apdovanojimo jame apsilankys daugiau žm...
-
Kreivytė nacionalinę premiją laiko pripažinimu, jog žmogus kultūros lauke nėra vienas2
Nacionaline kultūros ir meno premija antradienį apdovanota menininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė ją laiko pripažinimu, jog žmogus kultūros lauke nėra vienas. ...
-
Nacionaline premiją pelnęs Šaltenis: nesijaučiu kokiu nors išskirtiniu menininku
Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavęs tapytojas Arvydas Šaltenis teigia nesijaučiąs išskirtiniu menininku ir negalįs džiūgauti, kai kare Ukrainoje žudomi žmonės. ...
-
Žiūra: Nacionalinė premija – solidus, bet nuo atsitiktinumų priklausantis įvertinimas1
Nacionaline kultūros ir meno premija antradienį apdovanotas menininkas Darius Žiūra sako, jog tai – solidžiausiais įvertinimas Lietuvoje, tačiau jis priklauso nuo daugybės atsitiktinumų. ...
-
Nacionalinę premiją pelnęs Šlepikas: apdovanojimas sujungia su man svarbiais kūrėjais
Nacionaline premija įvertintas Alvydas Šlepikas sako, jog šis apdovanojimas rašytoją sujungia su jam asmeniškai svarbiais kūrėjais. ...