Neįtikėtinas populiarumas, kokio nesitikėjo net muziejaus direktorė. Naujas ir modernus muziejus Panevėžyje atidarytas prieš pusmetį ir, panašu, kad tai fenomenas kultūros pasaulyje.

„Ispanija turi Bilbao efektą, tai mes dabar išgyvename „Stasys Museum“ efektą Panevėžyje. Esame neseniai apdovanoti kaip metų kultūros reiškinys“, – šnekėjo „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė.

Bilbao efektas reiškia, kai vienas pastatas gali išgarsinti miestą ir pritraukti mases turistų. Panašu, jog direktorė visai neperspaudžia. Net ne savaitgalį, o eilinę darbo dieną, žmonės jau lūkuriuoja prie durų, kada bus galima užeiti.

„Dar neteko apsilankyti, laukiau to momento“, – teigė pašnekovė.

„Miestui įneša gyvybės“, – sakė kita pašnekovė.

„Stasys aktyvus ir kuria pakankamai daug“, – pabrėžė ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra.

Stasys Eidrigevičius – tapytojas, grafikas, poetas, kūrėjas, turintis savitą ir atpažįstamą braižą.

„Tikrai tikrai stasiškos akys“, – tvirtino T. Styra.

Šiemet S. Eidrigevičiui sukako 75-eri. Gyvena Varšuvoje nuo 1980 metų, į Panevėžį grįžta maždaug po 5 kartus per metus.

„Jeigu pasiseks lankytojui, jis gali sutikti Stasį, paspausti jam ranką. Tai yra ganėtinai reta žmogui, kuris turi savo vardo muziejų. Kaukės yra tas motyvas, kurį jis dažnai naudoja kūryboje, taip pat ir jis kartais slepiasi, kartais parodo savo tikrąjį veidą, toks paslaptingas. Pati pradžia – 1978 m. draugystės knyga „Robotas ir peteliškė“ (V. Žilinskaitė)“, – kalbėjo ekspozicijų techninis vadovas.

Menininko piešinius spausdino „The New York Times“ ir kiti pasaulinio garso leidiniai bei žurnalai. Nenuostabu, kad sulaukus pasaulinio pripažinimo, ir lenkai S. Eidrigevičių savinasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galbūt ne atvira kova, bet tiek Lietuva, tiek Lenkija norėtų laikyti Stasį savu“, – tvirtino T. Styra.

Kelias nebuvo lengvas – vaikystė varginga, prie žibalinės lempos.

„Čia yra naujausias darbas, kuris yra skirtas Niujorko dvynių tragedijai, vadinasi „Krintantis žmogus. Stasys žavisi keliais menininkais, bet iš Lietuvos Čiurlionis yra jo didžiausias favoritas“, – aiškino vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas.

Darbai, eskizai ir muziejaus saugykloje.

„Moderniausia ta prasme, nes vėliausiai įrengta, galbūt taip“, – tvirtino vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas.

Yra ir tikro kraujo – gyvūnų kraujas, organų skystis, organų dėmės.

Palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė.

„Čia ūžia rekuperatoriai, jie dirba puikų darbą, bet dirbti su jais nėra lengva“, – nurodė A. Astramskas.

Šalia S. Eidrigevičiaus darbų šiuo metu galima pasižvalgyti ir į austrų menininko Hermano Ničo provokuojančius darbus. Tai laikinoji ekspozicija – N-18 ir ne silpniems nervams.

„Yra ir tikro kraujo – gyvūnų kraujas, organų skystis, organų dėmės. Karo tema aktuali ir šiais laikais. Manau, kad tai kvietimas pajusti, ką reiškia būti gyviems“, – sakė muziejaus edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė.

Kad toks modernus ir šiuolaikiškas muziejus Panevėžyje atsirastų, kainavo nemažai.

„Muziejaus pastatymo ir įrengimo sąmata yra virš 10 mln.“, – pabrėžė V. Andrijauskaitė.

Tai – savivaldybės, Kultūros ministerijos ir europinės lėšos. Skaičiuojama, jog per pusmetį muziejų aplankė jau apie 60 tūkstančių lankytojų.

„Tai vyksta mieste, kuriame yra 90 tūkst. gyventojų“, – šnekėjo V. Andrijauskaitė.

„Vilniečiai gal truputuką pavydi“, – kalbėjo V. Kaminskaitė.