Kaip rašoma pirmadienį ambasados pasidalintame pranešime, Lietuvoje Holokaustas tebėra skaudus skyrius, kurio metu buvo nužudyta daugiau kaip 200 tūkst. šalies žydų – didžiausias procentas iš visų Europos šalių.

Šią tragediją lėmė ne tik nacių nusikaltimai, bet ir vietos gyventojų prisitaikymas bei kolaboravimas, teigiama pranešime.

„Holokaustas man yra daugiau nei istorija, jis man – asmeniškas. Tai mano šeimos istorija, – sakė Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vinberg Silverstein). – Mano močiutė Miriam buvo išsiųsta į Aušvicą, kur neteko tėvų, brolio ir vyro. Mano senelis Jeremijas ten taip pat neteko žmonos ir dviejų vaikų. Po karo jie grįžo į Lenkiją vieniši ir palūžę, bet sukūrė naują gyvenimą ir pagimdė mano tėvą – tai liudija apie žmogaus dvasios atsparumą.“

Šiemet sukanka 80 metų nuo Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo.

Anot ambasados, antisemitizmas išlieka realia ir vis augančia grėsme, keliančia pavojų ir žydų bendruomenėms, ir demokratijos pagrindams.

„Spalio 7 dienos teroro išpuolis Izraelyje – priminimas, koks trapus gali būti pažadas „daugiau niekada“ – paskatino antisemitinių incidentų augimą visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Buvo išniekintos žydams svarbios vietos, toliau skleidžiama neapykantą kurstanti propaganda“, – rašoma pranešime.

2023 metais šalyje įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.

Bene daugiausia diskusijų ir nesutarimų Lietuvoje kyla dėl partizanui Jonui Krikštaponiui ir Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai įamžinti skirtų objektų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje. Taip pat esama duomenų, kad J. Noreika Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ sudarydamos valdančiąją koaliciją įsipareigojo kovoti su antisemitizmu, ksenofobija.

Šį sprendimą politinės jėgos priėmė sulaukusios kritikos dėl „aušriečių“ įtraukimo į valdančiąją daugumą, kadangi politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl antisemitizmo ir Holokausto neigimo.

Vyriausybėje minėta politinė jėga turi tris deleguotus ministrus.

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.

1945 metais šią dieną sovietų kariai išlaisvino Aušvico-Birkenau mirties stovyklą. 1947-aisiais ji paskelbta nacionaline memorialine vieta.

Aušvico stovyklą nacistinė Vokietija įkūrė 1940-aisiais, iš pradžių ji buvo skirta lenkams kalinti. Po dvejų metų atidaryta Aušvico II-Birkenau stovykla, tapusi pagrindine masinio žydų naikinimo vieta.

Komplekse, kuriame taip pat buvo sublagerių, nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, taip pat lenkų, romų, sovietų karo belaisvių ir kitų tautybių žmonių.