Anot Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus Simono Strelcovo, apie sausio 27-osios reikšmę žino ar prisimena ne visi, tad svarbu rodyti gerą pavyzdį.

„Reikalingas geras pavyzdys parodyti, kad tai yra prasminga. Tol, kol mes atsiminsime tai (Holokaustą – BNS), tol ta atmintis bus gyva tų žmonių, kurie žuvo ir kurie priešinosi“, – žurnalistams sakė S. Strelcovas.

„Tai ką mes kuriame, muziejus ką kuria, šitą naują tradiciją, sprendžiant iš to, kad žmonių daugėja kiekvienais metais, man tai atrodo prasminga. (...) Ateina jau jaunų žmonių, moksleivių, reiškia, tai jiems yra svarbu. Užsienio atstovybės, praeiviai prisijungia, tai aš manau yra svarbu“, – teigė jis.

Eisenos dalyviai, nešini plakatais su užrašais „Mes prisimename“ (ang. „We remember“) keliavo nuo Samuelio Bako muziejaus iki buvusio Vilniaus Didžiojo geto teritorijos.

42 metų istorijos mokytoja Onutė Ronaitienė  BNS sakė, jog šią dieną mini kasmet, su mokiniais užsiima edukacinėmis veiklomis mokykloje arba už jos ribos.

„Kaip tik dešimtokai, su kuriais atvažiavom, dabar eina tas temas (apie Holokaustą – BNS) ir juos tikrai sukrėtė išgirsti atsiminimai ir mane dar vis sukrečia, nors jau nemažai metų mokinu. Tiesiog prisiminti, pagerbti, pajusti tą galbūt bendrystės dvasią svarbu. Ir vaikai to nori“, – teigė mokytoja.

„Reikia labai rimtai susimąstyti“

Eisenoje dalyvavęs 32 metų muziejaus ekspozicijų skyriaus vedėjas Aivaras Poška BNS sakė, kad ši minėjimas ypač aktualus šiuo metu, „kada pas mus Lietuvoje ir tokios antisemitinės nuotaikos yra ryškesnės“.

„Šie įvykiai iš esmės, kurie vyko prieš jau ganėtinai ilgą laiko tarpą, jie nėra veltui ar šiaip atsitiktinai įvykę įvykiai, jie signalizuoja svarbius kadaise visuomenėse įvykusius pokyčius, mąstyseną, tai aš manau, kad to atminimas yra itin aktualus ir šiandien. Mes turime pastoviai apie tai prisiminti, kad tokių klaidų visa žmonija niekada nebekartotų“, – BNS teigė eisenoje dalyvavęs 32 metų muziejaus ekspozicijų skyriaus vedėjas Aivaras Poška.

Anot jo, pastaruoju metu visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, susiduriama su neapykantos kalbomis.

„Visoms pasaulio visuomenėms, visoms valstybėms reikia labai rimtai susimąstyti ir truputėlį pagalvoti būtent apie tą empatijos jausmą, apie šalia esantį žmogų ir kur tokia neapykanta, ar jos kurstymas gali nuvesti“, – sakė A. Poška.

Dėl antisemitizmo ir Holokausto neigimo šiuo metu teisme bylinėjasi „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Ši politinė jėga sudaro valdančiąją koaliciją Seime, turi trijų ministrų portfelius. Dėl to Lietuva sulaukė kritikos iš užsienio partnerių, žydų bendruomenių.

Eisenoje dalyvavusi mokytoja O. Ronaitienė pabrėžė, jog „pavienių žmonių pasisakymų“ negalima vertinti kaip bendros Lietuvos pozicijos šiuo klausimu.

Vadino tamsiausiu laikotarpiu Vokietijos istorijoje

Minint 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines, eisenoje taip pat dalyvavo atstovai iš įvairių valstybių, tarp jų atstovybės iš Vokietijos, JAV, Italijos, Airijos, Lenkijos, Švedijos ir Kanados ambasadų.

„Aš ir mano komanda dalyvaujame šioje eisenoje, kad prisimintume žiaurumus, įvykdytus per Holokaustą. Pavadinčiau tai tamsiausiu laikotarpiu Vokietijos istorijoje, – žurnalistams sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas). – Mes surengėme šį nusikaltimą žmoniškumui ir prisiėmėme už jį istorinę atsakomybę. Mes ir visi kiti turime kovoti prieš antisemitizmą, kad niekada nepamatytume pasikartojimo to, kas nutiko praeityje.“

Prie eisenos prisijungęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas, akcentavo, jog geriausią ką galime padaryti, tai užtikrinti, kad „šita juoda dėmė pasaulio istorijoje niekada nebūtų užmiršta.“

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.

1945 metais šią dieną sovietų kariai išlaisvino Aušvico-Birkenau mirties stovyklą. 1947-aisiais ji paskelbta nacionaline memorialine vieta.

Aušvico stovyklą nacistinė Vokietija įkūrė 1940-aisiais, iš pradžių ji buvo skirta lenkams kalinti. Po dvejų metų atidaryta Aušvico II-Birkenau stovykla, tapusi pagrindine masinio žydų naikinimo vieta.

Komplekse, kuriame taip pat buvo sublagerių, nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, taip pat lenkų, romų, sovietų karo belaisvių ir kitų tautybių žmonių.