– Kodėl siūloma didinti viešojo transporto bilietų kainas?

– Įprastai didžiąja dalimi viešasis transportas subsidijuojamas valdžios institucijų, kad kainos žmonėms būtų prieinamesnės. Šiuo atveju tokią situaciją turime ir Vilniuje – apie 70 proc. viešojo transporto sistemos kaštų subsidijuoja savivaldybė, likusi dalis dengiama iš viešojo transporto bilietų. Prognozuojama, kad sostinėje nepakeitus viešojo transporto bilietų kainų, savivaldybės dotacijų dalis toliau didės ir iki 2027 m. sudarys net 83 proc. visų išlaidų arba 206 mln. Eur.

Kadangi biudžetas, kaip ir visi ištekliai, turi savo ribas, nekeičiant viešojo transporto bilietų kainų šis poreikis turės būti dotuojamas kitų vilniečiams svarbių sričių – švietimo, socialinės apsaugos, gydymo įstaigų ir kitų investicinių projektų – sąskaita.

Šiuo metu galiojančios bilietų kainos nebuvo keičiamos jau daugiau nei dešimtmetį, nors infliacija Lietuvoje nuo to laiko augo 51 proc., degalų kainos – apie 24 proc., vairuotojų atlyginimai augo beveik 2,4 karto: 2013 m. vairuotojų atlyginimas siekė 997 Eur („ant popieriaus“), 2024 m. – 2401 Eur („ant popieriaus“), o VDU sostinės regione – apie 1,7 karto.

– Kur bus nukreiptos papildomai už viešojo transporto bilietus gautos lėšos?

– Kainų pokytis į miesto biudžetą kasmet surinktų papildomus 20 mln. Eur, kurie dalinai padengtų investicijas į jau minėtą viešojo transporto paslaugos kokybės, efektyvumo ir prieinamumo gerinimą. Iki 2030 m. planuojama viešojo transporto sistemą papildyti septyniais naujais maršrutais, pakoreguoti 46 esamų maršrutų trasas ir 36 proc. padidinti viešojo transporto priemonių skaičių. Tai leis keleiviams patogiau pasiekti nutolusius Vilniaus gyvenamuosius rajonus, kur transportas šiuo metu kursuoja retai, sutrumpės kelionių laikas. Taip pat planuojama dažninti 44 maršrutų kursavimą, kad keleiviams stotelėse reikėtų laukti trumpiau. Iki 2030 m. viešojo transporto maršrutuose kursuos 824 naujos transporto priemonės, kurios bus mažiau taršios ir patogesnės keleiviams.

Siekiame užtikrinti, kad centrinėje miesto dalyje viešojo transporto laukimo laikas neviršytų 6–10 min., o periferinėje – ne daugiau kaip 15 min. Tai ženkliai padidins viešojo transporto sistemos patrauklumą vilniečiams ir miesto svečiams.

– Kokios bus viešojo transporto bilietų kainos?

– Remiantis kitų šalių ir miestų gerąja praktika, siūloma kainodara sudaryta taip, kad miestiečius skatintų rinktis ilgalaikius bilietus, kurie šiuo atveju brangtų mažiau, o didesnis kainos augimas numatomas vienkartiniams bilietams.

Tarybai patvirtinus šią kainodarą, ilgalaikius bilietus pasirinkę keleiviai mokėtų mažiau už keliones, nei rinkdamiesi vienkartinius bilietus. Pavyzdžiui, vienkartinio 30 min. bilieto kaina būtų 1,25 Eur, mėnesinio 30 d. – 45 Eur, t. y. 36 vnt. vienkartinių 30 min. bilietų vertės, metinis 365 d. – 480 Eur, t. y. mažiau, nei kainuotų 11 vnt. mėnesinių 30 d. bilietų.

Taip pat svarbu paminėti, kad iki šiol galiojusios nuolaidos ir kompensacijos vaikams iki septynerių metų, pradinukams, senjorams, karo pabėgėliams, neįgaliesiems, moksleiviams ir studentams nesikeis ir bus taikomos, kaip numatyta įstatyme. Siūloma suvienodinti pradinukų ir senjorų virš 80 m. specialią Vilniaus miesto savivaldybės taikomą metinio bilieto kainą iki 10 Eur.

Bus įvedamos ir naujos bilietų rūšys, suteikiančios nuolaidas viešuoju transportu vykstančioms šeimoms.

– Kas jau padaryta gerinant viešojo transporto kokybę?

– Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus viešojo transporto kokybė ženkliai pagerėjo ir sukūrė pastebimą naudą keleiviams. Nuo 2017 iki 2024 m. viešojo transporto sistemoje pradėjo kursuoti 460 naujos viešojo transporto priemonės, iš jų – ​32 elektriniai mažos talpos autobusai. Pernai į sostinės gatves įsiliejo 55 nauji troleibusai, o šių metų pirmąjį ketvirtį išriedės dar 36 autonominiai troleibusai. Taip pat planuojama įsigyti 73 triašius troleibusus.

Keleivių patogumui atnaujinamas ne tik transporto parkas, bet ir sudaryti patogesni bei dažnesni maršrutai, sutrumpėjo keleivių laukimo laikas.

Vilniuje 40 proc. padidintas A juostų tinklas, įdiegtas el. bilieto sistema ir bekontaktis atsiskaitymas, diegiamos elektroninės švieslentės, kurios užtikrins operatyvų keleivių informavimą. Šios švieslentės rodys ne tik realaus laiko atvykimus, bet ir viešojo transporto tvarkaraščius.

– Kaip geresnė viešojo transporto kokybė padės kurti žalesnį ir tvaresnį Vilnių?

– Transporto sektorius Vilniuje šiuo metu sukuria 38 proc. visų miesto CO2 emisijų, o visos jau minėtos investicijos yra nukreiptos į transporto spūsčių, oro ir aplinkos taršos lygio mažinimą bei gyvenimo kokybės gerinimą miesto gyventojams.

Yra įvairių skaičiavimų, tačiau lyginant viešojo transporto metinio bilieto kainą ir sąnaudas bei išlaikymo kaštus, tenkančius automobiliui, skirtumas – ženklus, tad keliavimas viešuoju transportu – alternatyva ir norintiems sutaupyti. Esant patogiai ir efektyviai viešojo transporto paslaugai, greitesniam ir pigesniam važiavimui nei nuosavu automobiliu, vis daugiau žmonių rinksis keliauti viešuoju transportu, kitomis mikromobilumo priemonėmis ar tiesiog pėsčiomis. Tai padės Vilniui siekti žaliojo kurso ir strateginio darnaus judumo tikslų, kad iki 2030 m. 70 proc. kelionių mieste būtų darnios, t. y. atliekamos be automobilio.